Visuomenei pristatyti miesto simbolio atkūrimo darbai bus įgyvendinami ne anksčiau kaip po trejų metų
Savivaldybės administracija pavasarį pristatė tris Kauno pilies atkūrimo vizijos maketus. Kauniečiai pasirinko patį brangiausią visos tvirtovės atstatymo projektą, bet miesto valdžia linkusi rinktis mažiausiai kainuojantį projektą. Tačiau netgi paprastieji pilies bokšto sutvarkymo darbai prasidės ne anksčiau kaip po trejų metų.
Tuo tarpu architektai siūlo atkreipti dėmesį ne tik į pilį, bet ir jos aplinkos sutvarkymą, svarstyti šios vietos paskirtį.
Savo valią pareikš miesto Taryba
Kauno vicemeras Antanas Adolfas Balutis nurodė Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriui parengti sprendimo projektą, kuriame miesto Tarybai siūloma pritarti Kauno pilies atkūrimui ir teikti paraišką Norvegijos, Islandijos ir Liuksemburgo fondui „Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmas” gauti lėšų pilies atstatymo darbams.
„Sprendimo projektą tikimės pristatyti spalio 12 dieną, – sakė A.A.Balutis. – Iki lapkričio mėnesio reikia pateikti ir paraišką Norvegijos, Islandijos ir Liuksemburgo fondui gauti 4 mln. litų, iš kurių 20 proc. turės būti Savivaldybės administracijos įnašas”. Už šias lėšas bus atliekami pilies bokšto ir bastėjos archeologiniai tyrinėjimai, parengtas šių objektų sutvarkymo techninis projektas ir dalis statybos darbų.
Nėra net vandentiekio
Savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis neslėpė, kad, ir pavykus gauti 4 mln. litų, bus galima atlikti nedaug darbų – įrengti patalpas pilies rūsiuose ir užkonservuoti išlikusius statinius, kad nereikėtų jų dengti skardiniais stogais.
„Paraiškos fondui svarstymas gali užtrukti apie metus, dar tiek truktų archeologiniai tyrimai ir techninio projekto rengimas, todėl geriausiu atveju statybos prasidėtų maždaug po trejų metų”, – mano R.Miliukštis.
Iki šiol pilyje nėra vandentiekio. Savivaldybės administracijos Turto tvarkymo skyriaus vedėjas Gediminas Laurinaitis teigė, kad šiuo metu vyksta rangovų konkursas vandentiekio ir nuotekų tinklams pilyje nutiesti. Šie darbai kainuotų apie 250 tūkst. litų. „Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti dar šiais metais”, – vylėsi G.Laurinaitis.
Pilyje vasarą dirba Kauno regiono turizmo informacijos centro filialo atstovybė. Čia dirbančios specialistės įsikūrusios patalpose be tualeto ir vandens.
Siūlomos trys atstatymo vizijos
Savivaldybės administracija per metus piliai sutvarkyti skyrė 308 tūkst. litų. Dar 140 tūkst. litų gauta iš Kultūros vertybių apsaugos departamento. Beveik 100 tūkst. litų skirta trims galimybių studijoms. Jas parengė viešą konkursą laimėjęs vilnietis architektas Kęstutis Mikšys.
Pirmame variante siūloma baigti Kauno pilies konservaciją ir palikti ją tokią, kokia yra dabar. Įdomesnis yra dalinio atstatymo projektas. Ant išlikusio bokšto būtų pastatyti dar du aukštai ir atkurtas, kaip manoma, buvęs statinio aukštis. Patalpas būtų galima įrengti ir ant išlikusios sienos, o vietoje kito bokšto liekanų pastatyti naują. „Nauji statiniai būtų iš šiuolaikiškų medžiagų ir nebūtinai turėtų būti storų sienų kaip išlikęs bokštas, kitaip tariant, būtų derinama išlikusi senoji ir šiuolaikinė architektūra, – kalbėjo R.Miliukštis. – Išsiplėtusioje erdvėje galėtų įsikurti ne tik restoranas, bet ir viešbutis, muziejus, vystoma kita veikla”.
Brangiausia būtų atstatyti visą pilį – tai kainuotų 40 mln. litų. Nors per apklausą dauguma kauniečių pirmenybę teikė šiam projektui, tačiau jo realumu abejoja ir miesto valdžia, ir architektai. Pasak Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos nario Audrio Karaliaus, tai būtų dar vienas abejotinas Valdovų rūmų variantas. „Neišlikę duomenų, kaip ji atrodė iš tikrųjų, todėl išsitrintų ribos tarp autentikos ir kūrybos”, – įsitikinęs architektas.
Miesto valdžios atstovai vieningai sutaria, kad tai būtų per didelė prabanga miesto biudžetui. „Tačiau nė vienas variantas netrukdo kitiems – užkonservavus pilį, ją galima plėsti kituose etapuose, o tolimoje perspektyvoje galbūt bus pinigų ir visam jos atstatymui”, – mano R.Miliukštis.
Būtina galvoti ir apie aplinką
Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos nariai įsitikinę, kad neužtenka vien architektūrinės pilies atstatymo vizijos. Jie siūlo miesto valdžiai rengti pilies pritaikymo ir jos aplinkos sutvarkymo koncepcijos konkursą.
„Vien nušlifuoti pilį kaip brangakmenį neužtenka, – mano A.Karalius. – Būtina galvoti ir apie jos kiemo sukūrimą, pritaikymą visuomenės poreikiams, jaunimo švietimui”.
Pasak architekto, reikia galvoti ir apie pilies aplinką. „Šalia stovi apleista žydų ligoninė, reikia svarstyti, ką daryti su buvusios gamyklos „Litaunica” teritorija, autobusų aikštele”, – aiškino A.Karalius.
Kauno pilį Savivaldybės administracija iš Kultūros ministerijos perėmė 2004 metų pabaigoje. Ilgą laiką ji stūksojo apleista. Jai per metus buvo skiriama vos 7 tūkst. litų.