Prekybos centrai neatsisako baudžiavos metodų

Kol nepadidėjo atlyginimai, sekinantį darbą prie kasų daugelis pardavėjų vadina tik laikinu gyvenimo užsiėmimu

Nesiliaujant Lietuvos piliečių emigracijai didieji prekybos tinklai jau pajuto darbo jėgos badą. Tačiau vis dėlto jie neskuba gerinti sąlygų savo arba potencialiems darbuotojams. Prie kasų laukiami dirbti jau bet kurio amžiaus ir išsimokslinimo žmonės, bet vos pradėję dirbti jie skundžiasi ne tik itin menku atlyginimu.

Vilniaus darbo biržos duomenimis, šiuo metu šalies sostinėje trūksta apie 200 pardavėjų. Kaune laisvų tokių darbo vietų yra apie 150.

Baisisi darbo sąlygomis

Darbo sąlygomis prekybos centruose baisisi Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Vaičiulionytė.

Jos teigimu, sąjunga tik iš Vilniaus per metus gauna apie 20 pavienių ir kolektyvinių pardavėjų skundų. Skundžiamasi visais prekybos tinklais, pradedant „Norfa“, IKI, „Rimi“ ir baigiant „VP Market“.

„Prastėjant darbo jėgos pasiūlai, pastaraisiais metais prekybos centruose situacija nepagerėjo“, – sakė R.Vaičiulionytė.

Pasak jos, pardavėjos dirba po 12-13 valandų, joms į darbo laiką neįskaičiuojamas pasirengimas dirbti ir darbą užbaigti, kai darbo vietą reikia sutvarkyti.

„Dar blogiau, kai vyksta prekių inventorizacija, keičiantis pamainoms, – pasakojo R.Vaičiulionytė. – Tada pardavėjos priverstos dirbti 3-4 valandas po darbo. Neretai darbdaviai žmones išsikviečia iš namų, nors tą dieną jie turėtų ilsėtis. Kartą šią informaciją mėgino patikrinti gana žinoma Vilniaus darbo inspektorė. Jai verslininkai pagrasino net fiziniu susidorojimu“.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Mindaugo Plukto, šiuo metu inspekcija beveik negauna skundų, susijusių su pardavėjų darbo specifika. Tačiau R.Vaičiulionytė tvirtina dar prieš metus gavusi informaciją, kad viename prekybos tinkle dalis atlyginimo buvo mokama vokeliais.

Naudojo fizinį smurtą

Kaunietė Genovaitė Leonavičienė prekybos centre „Šilas“ išdirbo tik keturias dienas. „Įsidarbinau su gera rekomendacija, pažadėjo mokėti per 1000 litų atlyginimą, bet sutartyje atsirado 750 litų suma“, – pasakojo G.Leonavičienė.

Moteris pasibaisėjo, kokiomis darbo sąlygomis jai teko dirbti. „Į mane buvo žvelgiama lyg į antrarūšį žmogų, kol galiausiai prieš mane buvo panaudota fizinė jėga“, – su ašaromis prisiminė dukterį auginanti G.Leonavičienė. Pasak moters, viena darbuotojų, kurios pavardės ji nežino, jai net spyrė į nugarą. Prekybos tinklo „Šilas“ komercijos direktorius Darius Radvilas neneigė, kad Vandžiogalos gatvėje esančioje parduotuvėje įvyko nemalonus incidentas. „Ją nuskriaudusi darbuotoja sakė, kad tyčia niekam nespyrė, o tik praeidama užkliuvo už G.Leonavičienės, – pasakojo D.Radvilas. – Bet ta ponia ir pati yra aikštinga, todėl konfliktas galbūt buvo neišvengiamas“. Jis neneigė, kad G.Leonavičienei į sutartį buvo įrašyta mažesnė algos suma. „Kol žmogus neįrodo, kad sugeba dirbti, per bandomąjį laikotarpį nėra prasmės mokėti didesnį atlyginimą“, – tikino „Šilo“ komercijos direktorius D.Radvilas.

Aukso kalnų nežada

Šiuo metu Kaune įvairiuose prekybos centruose reikia apie 150 pardavėjų. Didelę jų paklausą pajuto „VP Market“ tinklas. „Taip yra todėl, kad kitais metais miesto centre atsidarys „Akropolis“ ir jame reikės nemažai darbuotojų“, – sakė Kauno darbo biržos Sąveikos su darbdaviais poskyrio vedėja Danguolė Galinienė.

Jos teigimu, didžiąją dalį darbo vietų prekybos centrai registruoja dėl didelės darbuotojų kaitos ir net jau nekreipia dėmesio į jų amžių. Pardavėjams kasininkams darbdaviai siūlo 600-900 litų atlyginimą per mėnesį. D.Galinienės duomenimis, itin daug laisvų darbo vietų registruoja prekybos tinklas „Senukai“.

Pasak Kauno darbo biržos direktoriaus Augustino Keturakio, jam apie du kartus per mėnesį skambina prekybos tinklų vadovai ir teiraujasi, kaip prisivilioti pardavėjus.

Sostinėje situacija panaši kaip ir Kaune. Darbo biržos duomenimis, šiuo metu Vilniuje trūksta apie 200 pardavėjų, pardavėjų kasininkų ir konsultantų.

„Jų atlyginimas siekia nuo 550 iki 1500 litų, – sakė darbo biržos specialistė Bronislava Sabina Katinienė. – Suprantama, kad tokia alga žadama neatskaičius mokesčių“.

Blogėja aptarnavimo kokybė

Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė R.Vaičiulionytė stebisi, kodėl prekybos centrai nedaro išvadų, nes jau prastėja ir klientų aptarnavimo kokybė. „Akivaizdu, kad prekybos centrams trūksta darbuotojų, jei iš keturiasdešimties kasų dirba tik septyniolika, o ir prie jų nutįsusios ilgos pirkėjų eilės“, – sakė R.Vaičiulionytė.

Didžiausiame Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinkle „VP Market“ dirba apie 6000 pardavėjų ir kasininkių pardavėjų, bet jų vis dar labai trūksta. „Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą daug žmonių išvyko dirbti į kitas šalis, tad išties darbuotojų trūkumas jaučiamas visame šalies ūkyje, ypač aptarnavimo srityje, – sakė „VP Market“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskaitė. – Be abejo, prieš kelerius metus buvo kur kas lengviau surasti prekybininko patirties turintį darbuotoją“.

Priklausomai nuo regiono ir parduotuvės dydžio, „VP Market“ kasininkams neatskaičius mokesčių moka 700-1500 Lt atlyginimą per mėnesį.

Apie 10 kasininkų trūksta „Šilo“ prekybos tinklui. „Dabar yra taip, kad nėra iš ko rinktis, darbuotojų kontingentas yra suprastėjęs“, – sakė „Šilo“ komercijos direktorius D.Radvilas.

Sudaro sąlygas išsakyti nuomonę

Paklaustas, kaip prekybos tinklas skatina gerus darbuotojus, kad jie neišeitų iš darbo, kaip vieną svarbiausių priemonių „Šilo“ komercijos direktorius D.Radvilas įvardijo didesnį atlyginimą ir „gero mikroklimato sukūrimą“. Paprašytas paaiškinti pastarąjį teiginį, D.Radvila sakė, kad pats darbuotojas jaustųsi gerai. „Jam sudaromos sąlygos išsakyti savo nuomonę, ir aš esu atviras toms mintims“, – sakė D.Radvilas.

Paprašyta įvardyti, kaip „VP Market“ skatina darbuotojus, atstovė spaudai V.Jakubauskaitė nurodė „oficialų darbą, oficialų darbo užmokestį, lankstų darbo grafiką, galimybę dirbti netoli namų, nemokamą maitinimą, darbo drabužius, nemokamą transportą, karjeros galimybes, papildomas medicinos paslaugas, taip pat darbuotojų vaikams – už simbolinį mokestį vasarą stovyklauti prie Baltijos jūros, kalėdines šventes ir dovanėles“.

Gyvenimo su prekyba nesieja

Pasak Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės R.Vaičiulionytės, kasinininkų teises būtų galima apginti lengviau, jei prekybos centruose steigtųsi profesinės sąjungos. „Bet tai neįmanoma pirmiausia dėl didelės darbuotojų kaitos, žmonės padirba 2-3 mėnesius ir susiranda kitą darbą, – kalbėjo R.Vaičiulionytė. – Dauguma pardavėjų, su kuriais yra tekę kalbėtis, kasininkais įsidarbina tik laikinai“.

„VP Market“ atstovė V.Jakubauskaitė patvirtino, kad „VP Market“ nėra darbuotojų profesinės sąjungos, bet „bet tai yra darbuotojų teisė“.

Be kita ko, R.Vaičiulionytės teigimu, pardavėjos nepraneša apie darbo režimo pažeidimus, nes baiminasi prarasti darbą. „Mes turime slaptų sąjungos narių, dirbančių prekybos tinkluose, kurie praneša apie pažeidimus, bet faktus labai sunku įrodyti, – pasakojo R.Vaičiulionytė. – Iš darbdavio pusės liudininku būna vadybininkas ar net parduotuvės vedėja“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.