Pelno nesiekiančios organizacijos pradės mokėti pelno mokestį. Nežinia, kiek jis papildys biudžetą, tačiau, planuojama, kad bent jau užtikrins teisingą konkurenciją. Nuo šiol viešosios įstaigos stengsis neuždirbti ir gyventi iš labdaros.
Šiemet pirmą kartą pelno mokestį turės mokėti ir kai kurios pelno nesiekiančios organizacijos bei socialinės įmonės statusą turinčios bendrovės, gaunančios pajamų iš komercinės veiklos. Pavyzdžiui, už organizuojamas mokamas paskaitas, mokamus kultūrinius renginius, turto nuomos paslaugas. Tokia tvarka realiai įsigaliojo 2004-aisiais, siekiant rinkoje įtvirtinti teisybę, nes verslininkai piktinosi negalintys pakelti konkurencijos su uždarbiaujančioms ir mokesčių nemokančioms organizacijoms.
„Į žvirblį šauta iš patrankų”, – sakė Laisvos rinkos instituto asocijuota ekspertė Rūta Vainienė ir teigė, jog dabar tokios organizacijos stengsis gyventi iš labdaros, kad išvengtų mokesčio.
Kaip praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), deklaracijas už 2005 mokestinius metus turės pateikti ir mokestį sumokėti viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai, daugiabučių namų savininkų, sodininkų ir religinės bendrijos, bendruomenės ir centrai bei kiti viešieji juridiniai asmenys. Pelno mokesčio nemokės organizacijos, uždirbančios mažiau nei 25 tūkst. litų. Ši suma taip pat nebus apmokestinta, jei pelno nesiekiančios organizacijos pajamos neviršys 1 mln. litų – 15 proc. mokesčio tarifas galios likusiai daliai. Tačiau, jei pelnas iš ūkinės komercinės veiklos bus didesnis nei milijonas, 15 proc. mokestį teks mokėti nuo pirmojo lito. Jei pelno nesiekiančios organizacijos pajamų turi ne iš ūkinės komercinės veiklos – mokestis lygus nuliui.
„Jų pajamas lengvatinėmis sąlygomis nuspręsta apmokestinti, siekiant suvienodinti aktyviai komercine veikla besiverčiančių ūkio subjektų sąlygas rinkoje”, – sakė finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja Audronė Misiūnaitė.
Pačios organizacijos teigia, jog toks valdančiųjų motyvas prasilenkia su logika, nes pelno siekiančių įmonių ir pelno nesiekiančių organizacijų veiklos sąlygos iš esmės skiriasi.
„Viešosios įstaigos pelno neperskirsto, ir savininkams iš tų pajamų – jokios naudos. Iš pajamų tos organizacijos finansuoja savo veiklą. Jei viešajai įstaigai kaip labdarą pinigų skiria kokia nors kita akcinė bendrovė, pastarajai taikomos lengvatos. Kai viešoji įstaiga užsidirba pati, mokestis jai taikomas be panašių lengvatų”, – sakė Vainienė.
Deklaracijų už praėjusius metus VMI laukia iki spalio 1 dienos – iki tol turi būti sumokėtas ir pelno mokestis. Tiesa, Finansų ministerija neturi naujausių duomenų, kiek Lietuvoje veikia pelno nesiekiančių organizacijų, kiek nauja apmokestinta grupė suneš į biudžetą pinigų. „Priimant įstatymą, buvo rinkti duomenys, tačiau dabar tie skaičiavimai nėra tokie aktualūs, nes šis mokestis nėra fiskalinė priemonė. Juo nesiekiama surinkti į biudžetą lėšų, bet siekiama suvienodinti veiklos sąlygas”, – sakė Misiūnaitė.
Pelno nesiekiančios organizacijos kaip kiti pelno mokesčio mokėtojai turės teikti deklaracijas, vesti pajamų apskaitą, fiksuoti pajamų ir išlaidų srautus. Vainienė mano, kad įstatyme nekonkrečiai apibrėžta ūkinė komercinė veikla, todėl abejoja, kad mokestis bus sėkmingai administruojamas.