Antras butas pajūryje – lėtai grįžtanti investicija

Nekilnojamojo turto rinką pajūryje maitina užsieniečių ir lietuvių emigrantų pirkiniai

Dėl pajūrio žemės neteisėto užvaldymo nuolat kylantys skandalai šiemet kiek pristabdė sklypų pardavimą prie jūros esančiose teritorijose, bet nekilnojamojo turto agentūros darbo stoka nesiskundžia. Palangos, Klaipėdos ir Neringos butų rinkoje po trumpo pavasarinio sąstingio vėl juntamas pagyvėjimas ir kyla kainos. Kitaip nei Vilniuje, kur gerus butus dešimtimis perka užsieniečiai, į pajūrį santaupas investuoja užsienyje uždarbiaujantys lietuviai ir butus gyventi perka dirbti iš svetur atvykę specialistai. Pastaruoju metu uostamiestyje ir aplink jį įsikūrė daug užsienio kapitalo įmonių.

Dėl kainos nesiderama

Palangos nekilnojamojo turto agentūra „Rolijona” ir notarų biurų darbuotojai patikino, kad užsieniečių domėjimasis butais kurorte gana vangus. Tačiau jei perkami apartamentai poilsiui, dėl kainos nesiderama. Tai būdingiausia rusams. Pagrindinis reikalavimas – rami vieta arti jūros. Tokių butų šiuo metu nėra daug, tačiau jų atsiras pastačius daugiabučius namus „Vanagupės” kvartale.

Naujos statybos būstų kaina Palangoje – maždaug 10 tūkst. litų už kvadratinį metrą, senesnių – 6-7 tūkst. už kvadratinį metrą. Pastaraisiais susidomėjimas nedidelis, nes kainos Palangoje tikrai aukštos, tačiau, „Rolijonos” vadybininko Vytauto teigimu, kas nori parduoti, sumažina kainą ir parduoda.

Investuoja ir išvažiuoja

Bendrovės „Ober-Haus” Klaipėdos regiono vadovas Gediminas Valantinas taip pat nepatvirtino nuogąstavimo, kad pajūrio miestų daugiabučius namus užvaldys kitų šalių gyventojai.

„Ta banga iš sostinės iki pajūrio dar neatsirito, nes čia lėta investicijų iš nuomos grąža. Jeigu jau užsienietis renkasi butą Palangoje ar Neringoje, tai renkasi savo reikmėms – poilsiauti ar gyventi. Kas kita – užsienyje dirbantys lietuviai. Jau kelerius metus stebime reiškinį, kai į vasaros pabaigą namo trumpam sugrįžę žmonės perka viską iš eilės, nežiūrėdami nei vietos, nei kainos. Jie investuoja pinigus ir vėl išvyksta dirbti”, – aiškino Valantinas.

Mados klyksmas – dangoraižis

Pasak jo, tikrus užsieniečius Klaipėdoje domina tik aukštuminiai pastatai ir butai centre, nuo Danės upės į šiaurę geležinkelio link. Naujos statybos namų čia tiek, kad galima suskaičiuoti ant pirštų, todėl centro butai brangūs, kainuoja 6-7 tūkst. litų už kvadratinį metrą.

Nekilnojamojo turto ekspertai gana atsargiai kalba apie butus dangoraižiuose, nes dar nėra gyvenimo juose patirties. Specialistų manymu, jūros vaizdas pro langą – mados klyksmas, o mados, kaip žinoma, keičiasi. Pirmasis iš suprojektuotų kelių Klaipėdos gyvenamųjų aukštuminių pastatų – 34 aukštų namas „Pilsotas” – bus apgyvendintas kitų metų vasarą. Butų kainos jame didėja nuo 4500 litų (iki 7 aukšto) iki 12 tūkst. litų (34 aukštas) už kvadratinį metrą.

„Pilsotą” statančios ir butus parduodančios bendrovės „Plienas” atstovė Irena Lūžienė patvirtino, jog butai baigiami išparduoti. Iš 64 dangoraižio butų daugiau dešimties (maždaug 15 proc.) yra įsigiję italai ir danai poilsiui arba nuomai. Be to, nemažai viršutinių aukštų butų nupirko turizmo organizatoriai.

„Plienas” Gandrališkių mikrorajone, netoli „Akropolio”, stato net keletą pastatų kompleksų, todėl kitais metais steigs jų administravimo bendrovę. Manoma, kad tokia paslauga ypač reikalinga nedaug nuolatinių gyventojų turintiems dangoraižiams.

Neringa – turistams

„Invalda Real Estate” Klaipėdos atstovybės vadovas Vladas Šeporaitis taip pat teigė, kad užsieniečiai butus pajūryje perka, bet ne masiškai. Pagrindiniai pirkėjai – Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės ir Alytaus gyventojai. Kitų šalių piliečiai dažniausiai investuoja į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, ypač sandėlius, o butus įsigyja vasaros poilsiui ar nuolat gyventi. Tačiau Šeporaitis nurodė kitą kurortams būdingą tendenciją.

„Esame įsteigę administravimo bendrovę, kuri užsiima apartamentų nuoma. „Invalda” turi 30 apartamentų poilsio namus Juodkrantėje, kuriuos pagal sutartis su turizmo agentūromis nuomoja poilsiautojams, nes niekur kitur Neringoje neįmanoma apgyvendinti visą autobusą turistų. Tą patį darome ir Palangoje, poilsio namuose „Pajūrio rezidencija”, – sakė Šeporaitis.

Jis įsitikinęs, kad šis reiškinys greitai išplis. Jau dabar į „Invaldą” kreipiasi nemažai žmonių, turinčių butų Neringoje, prašydami surasti nuomininkų. Žiemą daug gyvenamųjų namų stovi tušti, o išlaikyti patalpas kainuoja. Šeporaitis atkreipė dėmesį, kad kai kurie nekilnojamojo turto savininkai jau suprato, kad geriau butus Neringoje nuomoti visus metus, o patiems poilsiauti Ispanijoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.