Ant kremų, kaukių, losjonų, pienelių pakuočių neretai matome užrašus – riebiai, mišriai, sausai, normaliai, jautriai odai – tarsi „jautri” būtų atskiras odos tipas
Profesorė, odos ligų gydytoja Gerimanta Balevičienė aiškina, kad jautrumas gali atsirasti turintiesiems bet kurį odos tipą. „Dažniausiai jautri būna sausa oda, bet riebi ir normali oda taip pat gali būti jautri. Pavyzdžiui, riebi oda dažnai būna jautri šarmui”, – aiškina medikė.
Kas yra jautri oda?
Dažniausiai tai sausa, plona, pleiskanojanti, nuo išorinių veiksnių greit sudirgstanti oda. Kontaktuodama su erzinančiais ar alergizuojančiais preparatais ji greit parausta, paburksta, ima pleiskanoti. Sunkesniais atvejais patinsta, atsiranda žaizdelių, pūslelių. „Tokia oda jau yra serganti, o vanduo, muilas, kosmetikos priemonės ją gali dar labiau sudirginti”, – teigia odos ligų gydytoja G.Balevičienė.
Sudirgimo priežastys
Odos sudirgimo priežastys yra įvairios. Sausa ir jautri oda gali būti paveldėta iš tėvų. Paveldėtas odos sausumas pradeda ryškėti apie antruosius – trečiuosius gyvenimo metus. Iki tol kūdikių ir mažų vaikų oda dar vystosi, kaip ir visa imuninė sistema, todėl jų oda būna daug jautresnė nei suaugusiųjų. Jiems odos priežiūros priemones reikia rinkti itin kruopščiai.
Nusilpus organizmo imuninei sistemai taip pat kenčia oda. Jei joje nėra pakankamo kiekio riebalinių liaukų, kurios pagamintų reikiamą riebalų kiekį, apsaugantį odą nuo išorės veiksnių, oda tampa sausa ir jautri.
Odos dirgikliai padidina vandens netekimą (dirgikliams priskiriami šarmai, muilai, šampūnai, vanduo su ištirpusiais šarmais, skalbimo bei valymo priemonės, kosmetikos priemonėse esantys konservantai, kvepalai), ir oda išsausėja, pasidaro jautresnė.
Odos jautrumą gali sukelti ir pasikartojantys kontaktiniai odos uždegimai (vadinamosios kontaktinės egzemos).
Alergenai (chromo, nikelio druskos, anilino dažai, kosmetikos priemonėse esantys įvairūs dažai, daugelis cheminių medžiagų) taip pat sukelia odos uždegimą.
Įdomu tai, kad nors įvairių odos uždegimų požymiai dažnai būna tokie pat, tačiau jų priežastys skirtingos. Kartais oda sudirgsta ne iškart po kontakto su alergenu ar dirgikliu – gali praeiti 8-20 valandų.
Todėl profesorė pataria kiekvienu atveju kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tinkamiausią gydymą.
„Po uždegimo tarsi gaisro nusiaubta oda būna jautri ilgą laiką. Uždegimas gali lengvai pasikartoti jai kontaktuojant su bet kokiu dirgikliu ar alergenu”, – teigia specialistė.
Jautrios ir sausos odos priežiūra
Profesorė G.Balevičienė sako, kad žmonės, kurių oda yra jautri ir sausa, turi ją nuolat prižiūrėti, naudoti specialias priemones, kompensuojančias riebalų trūkumą ir apsaugančias nuo vandens netekimo. Pasak medikės, svarbu skirti vadinamąją dekoratyvinę ir gydomąją kosmetiką. Gydomąją kosmetiką dažniausiai rekomenduoja gydytojas. Ji būna patikrinta laboratorijose ir klinikiniais tyrimais.
„Gydomoji kosmetika nepakeičiama gydant įvairius odos uždegimus, ją naudojant oda greičiau gyja, sutrumpėja gydymo laikas, būna mažesnė ligos pasikartojimo tikimybė”, – aiškina profesorė G.Balevičienė. Medikė sako, kad neretai pacientai skundžiasi, jog nejaučia greito jos poveikio. Pasak pašnekovės, svarbu suprasti, kad gydomoji kosmetika tik padeda gydyti. Jos poveikis nėra toks akivaizdus, kaip veikiant odą agresyviomis medžiagomis. Greito poveikio veikliosios medžiagos gali sužaloti odą, suploninti ją, sukelti atrofiją. Todėl specialistė sako, kad greito poveikio medžiagomis reikėtų įveikti uždegimą, o toliau rūpintis oda geriau naudojant kuo natūralesnę, nors ir ilgiau veikiančią, gydomąją kosmetiką.
„Lengviau susirgti, nei išsigydyti”
Senstant mūsų oda plonėja, atrofuojasi, sausėja, pleiskanoja ir tampa jautresnė. Tačiau medikė sako, kad fiziologinis odos senėjimas kiekvienam pasireiškia individualiai. Endokrininė sistema pradeda nykti apie penkiasdešimtuosius metus, tada oda tampa sausesnė ir jautresnė. Pagyvenusių žmonių oda sudirginama greičiau, jaučiamas nemalonus tempimo pojūtis. Būtent gydomoji, o ne vadinamoji dekoratyvinė kosmetika čia ir gali pagelbėti.
„Odos jautrumas priklauso ir nuo sezono. Vasarą veikiama ultravioletinių spindulių ji pasidaro tamsesnė, storesnė ir šiek tiek atsparesnė. Tuomet praeina kai kurios uždegiminės ligos ar bent sušvelnėja jų simptomai”, – sako medikė. Tačiau rudenį, žiemą ir pavasarį oda vėl tampa sausesnė bei jautresnė. Būtent su metų laikų kaita yra susijęs ir sezoninių odos ligų paūmėjimas.
Profesorė perspėja nepiktnaudžiauti saule. „Nors ultravioletiniai spinduliai padeda gydyti daugelį odos ligų, tačiau dėl jų pertekliaus gali atsirasti jautrumas saulei (saulės dermatozės). Kosmetinės priemonės, kai kurie vidiniai ir išoriniai vaistai taip pat padidina jautrumą saulei. Tačiau šie procesai vyksta labai lėtai, ir žmogus dažnai nesuvokia, nuo ko oda tapo jautri.
„Mažomis dozėmis, bet nuolat veikiama ultravioletinių spindulių, oda irgi kenčia (ypač kelininkų, ūkininkų, žemdirbių ir panašių profesijų atstovų). Joje gali atsirasti įvairių pakitimų, pavyzdžiui, rudų dėmelių. Taip pažeidžiamos pigmentą gaminančios ląstelės, ima persišviesti kraujagyslės, o tokioje odoje lengvai vystosi priešvėžiniai (saulinė keratozė, odos ragas) ar net vėžiniai susirgimai”, – teigia odos ligų gydytoja. Todėl vasarą būtina naudoti priemones, turinčias ultravioletinių spindulių filtrus, kurie sulaiko kenksmingus spindulius.