Kartą žymios aktorės paklausė: „Kurį iš savo vyrų (o tokių buvo gana daug) labiausiai mylėjote?” Ji atsakė; „Tai tas pat, kaip klausti: „Kokia tavo mėgstamiausia knyga?” 7-erių skaitai „Mikę Pūkuotuką”, 12-os – „Alisą stebuklų šalyje”, vėliau, suaugęs, renkiesi jau visai kitokias knygeles”.
Užburtas ratas?
Kaip dažnai ieškodami naujos meilės ir šventai tikėdami, kad dabar tai jau tikrai pasiseks, apsiribojame vien išoriniu pasikeitimu, kitaip sakant – atributika (keičiame šukuoseną, perkame pačius madingiausius drabužius), ir puolame į „naują mūšį”, nors iš esmės esame likę „senos formos”. Ir neleistinai mažai laiko skiriame „jausmų ugdymui”, apsivalymui nuo susikaupusio dvasinio skurdo bei paieškai kitokių sprendimų, kurie pagaliau gali atverti paslaptingas duris į laimingos meilės pasaulį.
„Geram šauliui ir laimė šypsosi…”
Kai mus kamuoja skausmas, praryjame tabletę ir jis atlėgsta. Tačiau yra kitoks skausmas, pavyzdžiui, šaukiantis gelbėti gyvybę ištikus apendikso priepuoliui. Jeigu jo nebūtų, „prakeikta atauga” sėkmingai trūktų mums net nežinant. Būtent šis „šventas skausmas” turi užlieti širdį, kai kapstomės praeityje ir bandome išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko? Kodėl nutrūko santykiai? Arba kodėl ir vėl sutikome „ne tą”? Sena liaudies išmintis byloja: „Geram šauliui ir laimė šypsosi – žvėris pats jį suranda”. Pridursime – tik tikras žvėris. Gal mūsų elgesys, charakterio savybės ir pritraukia būtent „tokį egzempliorių”? Panašiai kaip kraujo kvapas vandenyje privilioja ryklius, plaukiojančius už tūkstančių kilometrų. Todėl nereikia stebėtis, kai, pavyzdžiui, moterį, kuri mėgsta su jaunais vyrais susipažinti naktinėse pasilinksminimo vietose, „persekioja” vien mergišiai ir lėbautojai?! O kokiai „mamytei”, tvirtai įsikūnijusiai į gelbėtojos vaidmenį, tikėtina, nuolat ant sprando kariasi apsukrūs tipeliai, komfortabiliai parazituojantys jos sąskaita. Kaip savo knygoje prisipažįsta žymi psichologė Luiza Chei, jos asmeninių nesėkmių priežastis ilgai buvo vienas ir tas pats mąstymo stereotipas. Mintis, kad ji neverta meilės, kerojo moters sąmonėje ilgus metus. Ši nuostata viliojo (reikia pabrėžti, jog knygos autorė – graži ir įdomi) tokius vyrus, kurie su ja elgėsi paprasčiausiai įžūliai. Ilgas ir kruopštus darbas su savimi pagaliau davė rezultatų – Luiza stipriai pasikeitė ir padėjo milijonams moterų padaryti tą patį. „Dabar vyras, galintis įžeisti moterį, net nežino, kad aš egzistuoju. Mūsų elgesio modeliai daugiau nebetraukia vienas kito”, – aiškina psichologė.
Nesėkmių ekspertizė
Taigi kokias galima padaryti išvadas? Norint, kad panašios nemalonios situacijos nesikartotų, reikia keistis pačioms. O visa tai, kas jau nutiko, padės suvokti, kur dažniausiai suklumpame. Todėl patartina pačioms atlikti tam tikrą tyrimą ir išsiaiškinti, ar rinkdamosi partnerius nekartojate kokio nors elgesio modelio, kuris ir yra pagrindinė nesėkmių priežastis. Kai pavyks suprasti, kokia vidinė negatyvi nuostata vertė jus netinkamai pasirinkti, bus lengviau pasikeisti pačioms, o drauge pritraukti ir kitų vyrų dėmesį. Taigi:
1. Sudarykite visų savo išrinktųjų sąrašą, pradedant nuo mokyklos laikų ir baigiant „paskutiniu didvyriu”. Svarbu nepamiršti tų, prie kurių buvote stipriai prisirišusi arba „beprotiškai įsimylėjusi”.
2. Šalia kiekvieno užrašykite visus to žmogaus neigiamus bruožus, kurie jums buvo ypač nemalonūs.
3. Peržiūrėkite sąrašą ir pasižymėkite dažniausiai pasikartojančius bruožus. Ar nepastebėjote, kad kai kurios savybės būdingos visiems ar bent daugumai buvusių partnerių?
4. Apibūdinkite, kaip prasidėdavo, plėtodavosi ir baigdavosi jūsų santykiai (kas buvo pažinties iniciatorius, kaip jautėtės, ko bijojote, kodėl pykdavotės ir t. t.).
Iš pradžių taip kapstytis po praeitį gali pasirodyti sunku, tačiau pažvelgti tiesai į akis, prisiminti praeities nesėkmes visuomet nelengva. Be to, jau iš pradžių nutarėme, kad šis skausmas gali būti labai svarbus ir prasmingas. Juk tikslas, kurio siekiame, – išryškinti neįsisąmonintą kompleksą ar negatyvią nuostatą, trukdančią mėgautis meile ir visaverčiu gyvenimu. Kadangi kiekvienos nesėkmės priežastys labai individualios ir turi tam tikrų niuansų bei atspalvių, svarbu aptikti savo silpnąsias vietas ir būti kiek įmanoma sąžiningesnei su savimi analizuojant praeities nesėkmes.
Tačiau neretai moteris, supratusi, kad problemas kuria pati, puola į kitą kraštutinumą. Ji, anksčiau viskuo kaltinusi partnerius, dabar nukreipia pyktį į save. To visai nereikia daryti, nes kiekviena patirtis, kiekviena klaida – svarbus žingsnis gyvenimo kelyje ir geras būdas mokytis. O mokytis, kaip žinoma, niekada nevėlu. Todėl prasmingiau būtų save pagirti, kad pagaliau esate pasirengusi keistis ir augti.