Sumanymas Panevėžio dramos teatro įkūrėjo, režisieriaus Juozo Miltinio 100-mečiui pastatyti paminklą gali žlugti
Mažiau nei po metų – 2007-ųjų rugsėjo 3-iąją – Panevėžyje buvo numatyta atidengti paminklą, skirtą vienam žymiausių panevėžiečių – režisieriui Juozui Miltiniui. Kaip tik tądien garbiajam maestro būtų suėję 100 metų. Tačiau kasdien darosi vis akivaizdžiau, kad iki jubiliejaus paminklas gali būti ir nepastatytas. Jo statybą stabdo menininkų aistros, kurias spręsti patikėta Panevėžio apygardos teismui.
Į teismą dar vasaros pradžioje kreipėsi su Miltiniu nemažai bendradarbiavęs kaunietis skulptorius Juozas Šlivinskas. Menininkas apskundė Panevėžio savivaldybės Viešųjų pirkimų komisiją, mat jo įsitikinimu, vienam paminklo kūrėjui – Remigijui Midvikiui – buvo padaryta išimtis. Šlivinskas teigė, kad Midvikis neleistinai pertvarkė savo darbą, todėl šis tapo nepanašus į pirmąjį variantą ir buvo išrinktas geriausias. Teismas šį skundą nagrinės rugsėjo pabaigoje.
Pirmasis Panevėžio savivaldybės surengtas konkursas sukurti Juozo Miltinio paminklą įvyko lygiai prieš metus. Ekspertų komisija tuomet geriausiu kūriniu išrinko jauno menininko Donato Dovidavičiaus darbą, antroji vieta atiteko Juozui Šlivinskui, trečioji – Remigijui Midvikiui. Tačiau jau tada pranešta, kad pirmosios vietos laimėjimas dar nereiškia, jog bus statomas geriausiu pripažintas paminklas. Geriausią kūrinį, įvertinus jo meniškumą, originalumą, Miltinio asmeninių savybių perteikimą ir būsimo paminklo kainą, patikėta išrinkti Viešųjų pirkimų komisijai. Be to, prieš Dovidavičiaus darbą visi kaip vienas sukilo gerai Miltinį pažinoję Panevėžio teatralai. Jų manymu, Dovidavičiaus sukurtas paminklas ne tik neatitinka maestro dvasios, bet net žeidžia jo atminimą ir teatro žmones.
Nors ir kilo aistrų, pasak Panevėžio savivaldybės teisininkės Daivos Noreikienės, paminklas buvo renkamas remiantis ne menininkų emocijomis, o Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Todėl dar praėjusį pavasarį savivaldybė pakvietė pirmųjų trijų vietų laimėtojus, kad drauge su jais išsiaiškintų, ką menininkai numatę dar tobulinti kurdami savuosius paminklo variantus. Protokolai liudija, kad nieko savajam kūriniui daryti nenorėjo tik Dovidavičius, o Šlivinskas ir Midvikis sakė turintys nemažai naujų sumanymų. Vėliau juos įgyvendino ir pateikė patobulintus paminklo maketus. Juos įvertinti ir vėl buvo kviečiami šalies meno ekspertai, visi jie sutiko, kad paminklai patobulinti, tačiau kiekvieno iš jų idėja liko ta pati.
Pasitikėdama šiomis išvadomis, Panevėžio savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija išrinko, jos vertinimu, geriausią darbą – juo tapo skulptoriaus Midvikio kūrinys. Per pirmąjį konkurso etapą šis darbas buvo įvertintas trečiąja vieta. Beje, būsimą paminklą palankiai įvertino net Panevėžio dramos teatro aktoriai, kurie buvo griežtai nusiteikę prieš Dovidavičius kūrinį.
Nors ir pirmame, ir patobulintame Midvikio variante – tas pats Miltinis, tik vienoje skulptūroje jis sėdi minkštasuolyje ir jo dešinioji koja užmesta ant kairiosios, o tobulindamas kūrinį skulptorius maestro „persodino” ant kėdės ir šiek tiek pakeitė sėdėjimo pozą (naujame variante ant dešiniosios užmesta kairioji koja) bei iš granito į bronzą sukeitė skulptūros medžiagas, Šlivinskas įsitikinęs, kad pakeista visa paminklo idėja. Dėl to jis pasirengęs kautis teisme.