Seniausiame Lietuvos rezervate išpjauta 20 hektarų nendrių ir švendrų
Baigtas pirmasis Žuvinto biosferos rezervato gelbėjimo etapas. Siekiant išsaugoti unikalią seniausio Lietuvos rezervato augmeniją ir gyvūniją nuo išnykimo, pradėti šienauti nendrynai ir švendrynai. Šiemet jų išpjauta apie 20 hektarų.
Anot rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio, ištisus dešimtmečius neliesti šių augalų sąžalynai ėmė kelti grėsmę Žuvinte perintiems ir migruojantiems paukščiams. Gerokai sumažėjo vietų, tinkamų lizdams sukti, mitybos plotų, ėmė nykti gyvūnija ir vandens augmenija.
„Ežerų pelkėjimas vyksta visoje Europoje. Tai natūralus procesas, tačiau laiku įsikišdamas žmogus gali jį sulėtinti. Viena iš ežero akimo priežasčių – didelė tarša, į vandenį patenkanti iš tręšiamų
laukų ir gyvenviečių, kai nėra tinkamai sutvarkytas nuotekų valymas”, – teigė Pranaitis.
Galimybės sumažinti nereikalingų augalų plotus atsirado, kai Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir Pasaulio bankas skyrė lėšų projektui „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse” įgyvendinti.
Projektas bus įgyvendinamas ne tik Žuvinte, bet ir Čepkeliuose, Kamanose, Viešvilėje, Girutiškyje. Tam skirta 3,2 mln. litų. Už 280 tūkst. litų Žuvinto rezervato administracija įsigijo švedišką amfibiją „Truxor”. Ji kol kas vienintelė Lietuvoje ir antra Baltijos šalyse.
Amfibija nukerta virš vandens augančią augaliją, sugrėbia ir išvelka į krantą. „Nendres ir švendrus labai svarbu kirsti baigiantis vasarai, kai šie šakniagumbiuose kaupia maisto medžiagas. Tada augalai nepasiruošia pavasariniam suvešėjimui ir peržiemojimui reikalingo medžiagų kiekio, pradeda nykti”, – aiškino Pranaitis. Norint išvalyti užžėlusius Žuvinto ežero plotus nuo nendrių ir švendrų sąžalynų, reikės nupjauti ir išnaikinti dar apie 80 hektarų šių augalų. Manoma, kad darbas truks kelerius metus.