Kas tai – politinis susidorojimas ar afera prisidengiant įtakingomis pažintimis? Į šį klausimą mėgina atsakyti jau net ketvirta teisėjų kolegija, nagrinėjanti Rytų prekybos korporacijos prezidentui Romučiui Paškauskui ritualinių paslaugų įmonės „Nutrūkusi styga” savininkės Gražinos Tumosienės iškeltą bylą.
Vilniaus apygardos teismas vėl atvertė 56 metų Kaišiadorių verslininko Romučio Paškausko baudžiamąją bylą. Joje ne kartą minima Seimo vicepirmininko Gintaro Steponavičiaus, Vilniaus mero Artūro Zuoko, vicemero Algimanto Vakarino bei kitų savivaldybės tarnautojų, garsių verslininkų pavardės. „Paškauskas gyrėsi artima bičiulyste su Zuoku”, – teisme pareiškė buvusi Rytų prekybos korporacijos (ji yra Vilniaus savivaldybės ekonominių ryšių atstovė Maskvoje) plėtros direktorė Vida Komičienė.
Prieštaringi nuosprendžiai
Skandalinga istorija, kai Vilniaus ritualinių paslaugų įmonės „Nutrūkusi styga” direktorė Gražina Tumosienė, norėdama dalyvauti vertingo žemės sklypo aukcione, Vilniaus miesto savivaldybėje ieškojo įtakingų pažįstamų, vėl atsidūrė ant Vilniaus apygardos teismo teisėjų stalo. Šis teismas jau buvo išteisinęs sukčiavimu stambiu mastu kaltintą prieštaringai vertinamą verslininką, buvusį liberalcentristą Paškauską. Vėliau šį nuosprendį Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kolegija panaikino.
Paškauskui buvo nepalanki ne tik AT nutartis, bet ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėjo Valerijaus Paškevičiaus nuosprendis. Rytų prekybos korporacijos generalinį direktorių teismas buvo pripažinęs kaltu dėl sukčiavimo ir skyręs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau dėl amnestijos ketvirtadaliu ją sumažino. Po Paškauskui nepalankaus teismo nuosprendžio ėmė suktis teismų karuselė.
Susitiko su vicemeru
Teismo procesu baigęsis verslo sandoris tarp laidojimo namų „Nutrūkusi styga” savininkės Tumosienės ir Rytų prekybos korporacijos direktoriaus Paškausko prasidėjo prieš ketverius metus. Vilniaus Šiaurės miestelyje ritualines paslaugas nuomojamose patalpose teikusi Tumosienė nusprendė atidaryti dar vieną laidojimo paslaugų kompleksą. Moteris neslėpė žinojusi, kad Vilniaus miesto savivaldybėje neįvyko daugiau kaip milijonu litų įvertinto žemės sklypo aukcionas. Prie Viršuliškių ir Ąžuolyno gatvių sankryžos esantis sklypas ritualinių paslaugų bendrovei buvo labai patrauklus.
Tačiau Tumosienė jam pirkti galėjo skirti tik 400 tūkst. litų, o bankai tuo metu vengė teikti kreditus žemės sklypams. Netrukus verslininkė kreipėsi į tuometinę Liberalų sąjungos narę Vidą Komičienę. Abi jos pedagogės ir geros pažįstamos, be to, Komičienė dirbo savivaldybei priklausančioje Rytų prekybos korporacijoje. Verslininkė neslėpė, kad tikėjosi kolegės pagalbos, nes tuo metu savivaldybės taryboje daugumą sudarė liberalai.
Kolegės tarpininkaujama Tumosienė susitiko su vicemeru Vakarinu. Jis verslininkę patikino, kad nors ir neatsirado norinčiųjų už 1 milijoną 53 tūkst. litų pirkti žemės sklypo, tačiau kaina tikrai nemažės.
Nepaprastos galimybės
Tumosienė pasakojo, kad po susitikimo su vicemeru ji dar kartą kreipėsi pagalbos į Komičienę. Tačiau ši nenorėjo daugiau tarpininkauti. „Ji dirbo Rytų prekybos korporacijoje ir pasakė, kad konsultuoti galbūt galėtų jos viršininkas Paškauskas”, – sakė verslininkė. Susitikusi su korporacijos vadovu Tumosienė papasakojo apie savo planus.
„Iš karto pasakiau, kad turiu tik 400 tūkst. litų, daugiau negaliu investuoti į verslą”, – laidojimo paslaugų bendrovės savininkės teigimu, Paškauskas iš karto sutiko būti jos verslo partneriu ir skirti likusią pinigų sumą. Iš pradžių jis žadėjo į verslą investuoti savo pinigų, o jei nepavyktų – gauti iš tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko paskolą su 3 proc. palūkanomis. Tumosienę pasiūlymas suviliojo, nes banke su ja buvo kalbėta tik apie 11 proc. palūkanas. Pasak verslininkės, Paškauskas jai sudarė turtingo ir pažinčių turinčio verslininko įvaizdį. „Mums kalbantis dažnai skambėdavo jo telefonas, jis ne kartą minėdavo Artūro vardą, o baigęs pokalbį pasakydavo, jog skambino Zuokas ar kiti garsūs žmonės”, – neslėpė Tumosienė.
Su Paškausku laidojimo namų savininkę supažindinusi korporacijos plėtros direktorė Komičienė taip pat neabejojo, kad verslininką supa įtakingi žmonės. „Korporacijoje vykdavo įvairūs susitikimai, kuriuose dalyvaudavo viceministrai, verslininkai, – sakė Komičienė. – Iki tol juos buvau mačiusi tik iš televizijos ekranų ir spaudos puslapių”.
Pakvietė į sąskrydį
Tumosienės teigimu, Paškauskas jai ne kartą buvo užsiminęs, kad pasistengs, jog savivaldybės organizuojamame aukcione daugiau niekas nedalyvautų. Be to, korporacijos vadovas žadėjo sklypo kainą sumažinti iki 800 tūkst. litų.
Netrukus Tumosienė su sūnumi Žilvinu, anksčiau dirbusiu Vilniaus ekonominėje policijoje, į Paškausko darbovietę atvežė 114 tūkst. 300 JAV dolerių grynaisiais (pagal tuometinį kursą – 400 tūkst. litų). „Jis mums ne kartą žadėjo, kad sudarysime sutartį, tačiau tą dieną dokumentas nebuvo paruoštas, neva biure nebuvo teisininkų”, – sakė Tumosienė. Vis dėlto moteris pinigus paliko dovanų maišelyje – pasitikėjo savo partneriu.
„Buvome sutarę, kad jis įvykdys pažadus, o jei ne – pinigus grąžins”, – Tumosienės teigimu, siekdamas dar labiau sustiprinti pasitikėjimą, Paškauskas pasiūlė jai ir Žilvinui kitądien kartu važiuoti į liberalų sąskrydį.
„Pamatysi mano verslo aplinką, politikus”, – sakė Paškauskas.
Vienos didžiausių laidojimo paslaugų įmonės Vilniuje savininkė tvirtino, kad „Paškauskas įtikinamai kalbėjo, jog turi daug pinigų, ir ritualinių paslaugų verslui reikalinga suma yra nedidelė”.
Dar 100 tūkst. litų
Iš Tumosienės gautus pinigus korporacijos plėtros direktorė Komičienė tą patį vakarą padėjo į banko saugyklą.
Netrukus Paškauskas ėmė vengti verslininkės – neatsakinėjo į telefono skambučius, o kai atsiliepęs pažadėdavo susitikti (dažniausiai savivaldybėje), neatvažiuodavo. „Paškauskas kartais piktindavosi, nejaugi juo nepasitikiu, kad panikuoju? – sakė Tumosienė. – Kartą jis pasiūlė susitikti picerijoje Vilniaus centre. Čia jis pasakė, kad reikia dar 100 tūkst. litų. Sakiau, kad daugiau neturiu, visus atidaviau”.
Pasak verslininkės, jai jau tada kilo įtarimas, kad Paškauskas ją galėjo apgauti. Be to, artėjo aukcionas, o jos verslo partneris net nebuvo sumokėjęs dalyvio mokesčio. Tumosienė išvakarėse šį mokestį pervedė aukciono organizatoriams. „Iš tikrųjų aukcione dalyvavau viena, – sakė Tumosienė. – Į jį pasižiūrėti buvo atvažiavęs ir Paškauskas – gal jis norėjo sudaryti įspūdį, kad viską sutvarkė kaip reikia”.
Aukciono laimėtoja per porą mėnesių turėjo sumokėti pinigus už įsigytą sklypą, tačiau jų moteris neturėjo. Kartu su Paškausku apsilankė pas jo rekomenduotą banko valdybos pirmininką Joną Dieninį, tačiau paskola nebuvo suteikta. „Po šio susitikimo Paškauskui pareiškiau, kad grąžintų pinigus, nes jis mane apgavo”, – teisme pasakojo Tumosienė. Tačiau moteriai pavyko atgauti tik 19 tūkst. 900 JAV dolerių – kiti pinigai jau buvo išleisti.
Politikams ir valdininkams
Pinigus banko saugykloje laikiusi Komičienė tikino, kad Paškauskas dalimis liepdavo iš banko atnešti po pluoštą dolerių. Pasak Komičienės, jos viršininkas tvirtindavo, kad pinigus veža aukštiems valdininkams.
„Kartą išvakarėse jis manęs paprašė paimti 50 tūkst. dolerių, – teisme pasakojo Komičienė. – Kai juos paėmiau, darbe Paškauskas paprašė paskolinti portfelį. Sakė, važiuoja į savivaldybę pas Zuoką ir veža jam šiuos pinigus. Neva jis pats nurodė šią sumą. Kitą kartą liepė paimti 10 tūkst. dolerių, kuriuos sakė vežąs į Seimą – vicepirmininkui Steponavičiui”.
Pasak teisme liudijusios Komičienės, Paškauskas tvirtino mokėjęs ir kitiems žmonėms po 3,5 ir 10 tūkst. dolerių. Už kiekvieną iš banko saugyklos paimtą sumą ji Paškausko reikalaudavo pasirašyti.
„Kai Tumosienė suprato, kad buvo apgauta, ji nuvažiavo pas Zuoką, – pasakojo dabar jau buvusi liberalų partijos aktyvistė Komičienė. – Netrukus man paskambino meras, tačiau šių dalykų telefonu nesiaiškinau. Žinau, kad netrukus Paškauskas buvo iškviestas pas Zuoką pasiaiškinti, jam buvo nurodyta susitvarkyti… Tuo metu buvau partijos taryboje, tačiau posėdyje, kuriame buvo svarstomas Paškauskas, nedalyvavau. Iš kitų tarybos narių žinau, kad buvo nuspręsta jį išbraukti iš partijos sąrašo”.
Pasak Komičienės, iš susitikimo su Zuoku grįžęs Paškauskas buvo nešnekus – jis tepasakė, jog jam liepta Tumosienei grąžinti pinigus. „Kitą dieną jis paprašė paskambinti Tumosienei ir paklausti, ar galėtų skolą grąžinti statybinėmis medžiagomis”, – sakė Komičienė.
Užnugaris policijoje
Nuo Paškausko nukentėjusi verslininkė kreipėsi į Vilniaus ekonominę policiją, tačiau čia dirbantys pareigūnai nekėlė bylos.
Kai tyrimo ėmėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai, Komičienė papasakojo, kaip, anot jos, Paškauskas apgavo Tumosienę. Moteris taip pat pateikė lapelį, kuriame prie kiekvienos paimtos sumos buvo Paškausko parašas. „Negalėjau atiduoti šio lapelio ekonominei policijai, nes jis būtų iš karto sunaikintas”, – Komičienės teigimu, Paškauskas manė, kad jo pavaldinė šį įkaltį buvo sunaikinusi. Moteris teigė, kad jai ne kartą buvo grasinta susidorojimu.
Pats Paškauskas teisme neigė savo kaltę ir tvirtino, kad iš Tumosienės negavo pinigų. Verslininkas teigia, kad su Tumosienės sūnumi buvo nuvykęs į Vilniaus savivaldybės Plėtros departamentą, kur jiems buvo suteikta visa reikiama informacija apie žemės sklypą ir aukciono sąlygas. „Ši byla yra politinio susidorojimo su manimi, kaip liberalų partijos aktyvistu, rezultatas: Tumosienė buvo Pakso rėmėja ir yra jo partijos narė”, – teigė Paškauskas.
„Tai nebuvo kyšis”
„O gal tie pinigai buvo skirti valdininkams papirkti?” – per posėdį Tumosienės klausė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vladislavas Ranonis. „Tai nebuvo kyšis, – tikino verslininkė, – nes niekas negali sumažinti aukciono kainos”.
Teisme apklausti Zuokas ir Steponavičius neneigė pažįstantys Paškauską. Vilniaus meras tikino, kad jis galėjo Paškauskui paaiškinti aukciono sąlygas, tačiau nurodė, jog kaip nors paveikti aukciono eigos, keisti jo sąlygas į palankesnes neįmanoma. „Ši procedūra yra griežtai reglamentuota teisės aktais”, – sakė Zuokas. Steponavičius tikino, kad Paškauskas jam pasakojęs apie savo ketinimus investuoti į Vilniaus infrastruktūrą. „Jis manęs prašė padėti susitikti su Zuoku”, – teisme kalbėjo Seimo vicepirmininkas.