Antradienį į Vilnių atvykstantis buvęs Kolumbijos sostinės meras Antanas Mockus sukėlė nerimo Lietuvos politikams. Neatmetama galimybė, jog jis taps kandidatu į Vilniaus mero postą rašo dienraštis L.T.
Lietuvos sostinės meras – A.Mockus, anksčiau dvi kadencijas vadovavęs Kolumbijos sostinei Bogotai. Galbūt taip netikėtai sostinės politinis gyvenimas pasisuks jau kitąmet, ypač jei vyktų normalūs tiesioginiai mero rinkimai.
Kolumbietį jau verbuoja
Šiandien į Lietuvą atskrendantis A.Mockus dalysis žiniomis vadovams skirtoje konferencijoje „Chaosas ir Tvarka”.
Tačiau kolumbiečio vizitu ne ką mažiau už verslininkus domisi politikai. Pasirodo, ir liberalcentristai, ir konservatoriai senokai ėmė verstis per galvas, kad šiomis dienomis galėtų pabendrauti su A.Mockumi.
Iš liberalcentristų draugystę su A.Mockumi mezga dabartinė Vilniaus galva Artūras Zuokas, iš konservatorių – europarlamentarė Laima Andrikienė.
Kietas kandidatas
Neabejojama, kad pagarsėjęs netradiniu mąstymu bei įžūlokais akibrokštais A.Mockus vilniečiams būtų ne pats prasčiausias vadovas.
Gali būti, kad lietuvių kilmės kolumbietis nesunkiai susižertų daugelio miestiečių simpatijas.
Juolab kad laisvojoje interneto enciklopedijoje „Wikipedia” A.Mockus įtrauktas į žymiausių visų laikų lietuvių politikų dvidešimtuką.
Jo pavardė minima tarp tokių asmenybių kaip Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Stasys Lozoraitis, Valdas Adamkus.
Rūpinasi mama
Tiesa, kol kas nėra aišku, kiek rimtai šuolį į lietuvišką politiką planuoja A.Mockus. Už politiką į šį klausimą atsakė jo žmona. Ponia Adriana diplomatiškai prakalbo apie tai, kad kol kas jos vyras negalėjo rimtai apie tai pagalvoti, nes neturi Lietuvos pilietybės.
Tačiau L.T. iš patikimų šaltinių sužinojo, kad pono Antano galimybėmis gauti lietuvišką pasą visai neseniai domėjosi jo motina Nijolė Mockienė.
Juokų darbas
Kompetentingi pareigūnai poniai Nijolei tikriausiai išaiškino, kad pagal Lietuvos įstatymus A.Mockui gauti pilietybę – juokų darbas. Tereikia pateikti prašymą Lietuvos ambasadai arba Migracijos departamentui, pasirūpinti, kad į lietuvių kalbą būtų išverstas gimimo liudijimas, atlikti dar keletą smulkių procedūrų – ir gaus pasą!
A.Mockui net netektų atsisakyti Kolumbijos pilietybės, nebent jis sumanytų veržtis į Lietuvos prezidentus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas L.T. priminė, kad pats A.Mockus, galiojant dabartinei rinkimų tvarkai, negalėtų iškelti savęs į merus – jis turėtų kandidatuoti kurios nors partijos sąraše. Einant į merus kolumbiečiui būtų svarbu turėti ne tik pilietybę, bet ir nuolatinę gyvenamąją vietą toje savivaldybėje, kur kandidatuotų.
Keisčiausias lietuvis pasaulyje
Antanas Mockus, vienintelis lietuvių menininkų sūnus, matematikas ir filosofas, įsiveržė į Kolumbijos politinę sceną 1993 metais. Tuomet norėdamas nuraminti įsisiautėjusią studentų pilną auditoriją nusimovė kelnes ir parodė jiems užpakalį. Tuo jo Kolumbijos universiteto rektoriaus karjera baigėsi, tačiau prasidėjo įspūdinga politinė karjera.
Sostinė – didžiulis eksperimentas
Neturėdamas jokios politinės patirties, tais pačiais metais A.Mockus ryžosi balotiruotis į Bogotos merus. Jam pavyko tapti meru, nes žmonės karštai troško permainų, moralinio ir dvasinio lyderio. Ekscentriškasis A.Mockus tam puikiai tiko.
Su dėstytojo išradingumu A.Mockus pavertė nuo nusikalstamumo, automobilių kamščių, korupcijos ir plėšikaujančių vaikų gaujų dūstančią sostinę socialiniu eksperimentu.
Dauguma nekentė netvarkingo ir pakrikusio Bogotos miesto, o meras dėvėjo Supermeno kostiumą ir gatvėse vaidino Supermiestietį. Žmonės juokėsi iš Mockaus keistenybių, tačiau šis juokas juos išlaisvino, privertė pažvelgti į save iš šalies. Meras buvo laikomas netradiciniu lyderiu, todėl tai suteikė jam didesnę laisvę naudoti neįprastas priemones. Norėdamas sutvarkyti chaotišką ir pavojingą Bogotos eismą, meras pasamdė 420 mimų reguliuoti judėjimui.
Naktys priklausė moterims
A.Mockus taip pat organizavo „Naktį moterims”. Vyrai vakare turėjo likti namuose ir prižiūrėti vaikus. Per pirmąją iš trijų moterims skirtų naktų galimybe pasilinksminti pasinaudojo per 700 000 Bogotos moterų. „Tuo metu mes galvojome, koks būtų saugiausio miesto įvaizdis, ir aš supratau, kad gatvėse, pilnose moterų, galima jaustis saugiai”, – taip savo iniciatyvą aiškino A.Mockus.
Bogotoje kilus vandens trūkumui, meras pasirodė reklaminiame televizijos filmuke. Jis maudėsi duše ir, kol muilavosi, užsuko vandenį, prašydamas miestiečių padaryti tą patį. Vos per du mėnesius Bogotoje vandens švaistymas sumažėjo 14 procentų. Šiuo metu vandens švaistymas mažesnis net 40 procentų.
Gerųjų taksistų klubas
A.Mockus bogotiečių taip pat yra paprašęs, atrodytų, neįtikėtino dalyko – savanoriškai sumokėti 10 procentų daugiau mokesčių. Daugumos nustebimui, šiuo pasiūlymu pasinaudojo net 63 000 žmonių. Pasak statistikos, A.Mockaus valdymo metu, 2002 metais, buvo surinkta tris kartus daugiau mokesčių negu 1990-aisiais.
Kita mero idėja buvo paprašyti žmonių skambinti tiesiai jam, jei jie Bogotoje susidurs su sąžiningu ir patikimu taksistu. Paskambino 150 žmonių, ir meras organizavo susitikimą su taksistais ir išklausė jų patarimų, kaip susitvarkyti su įžūliais vairuotojais. Gerieji taksistai susibūrė į klubą „Perėjos riteriai”, kurį rėmė savivaldybė.
Per dvi neįprasto mero kadencijas (1993–2003 metais) buvo išspręsta daugybė socialinių problemų. Svarbiausiu savo nuopelnu A.Mockus laiko žmogžudysčių skaičiaus mažėjimą mieste. Jų skaičius – 100 000 žmonių – nukrito net 70 procentų. Pats Mockus nenori būti vadinamas lyderiu. „Man labiau patinka bendruomenės lyderystė. Aš nelaikau savo asmeniniu nuopelnu to, ką mums pavyko pasiekti. Prie rezultatų juk prisidėjo milijonai žmonių… man labiau patinka skatinti žmones mokytis”, – pabrėžia buvęs meras. 2004 metais lietuvių išeivijos laikraštis „Draugas” išrinko A.Mockų metų lietuviu. 2004-ųjų spalį jis pirmąkart apsilankė lietuvių bendruomenėje Čikagoje, didžiausioje bendruomenėje už Lietuvos ribų, ir lietuviškai pasakė kalbą.
Lietuvis taip pat balotiravosi Kolumbijos prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo juose, tesurinkdamas vos 1 proc. balsų.