Eurolygą į ULEB taurę šiais metais turėjo iškeisti šešios komandos. Lygiai pusę jų – tris naujo sezono burtai pasiuntė į A grupę. Joje atsidūrė ir Vilniaus „Lietuvos ryto” komanda.
Las Palmo „Grupo Dunas”
Praėjęs sezonas. Ispanijos lygoje užėmė penktąją vietą. Iš Europos taurės turnyro iškrito pirmajame etape.
Numatomas pagrindinis penketas: Marcus Norrisas (JAV, 32 m., 185 cm), Tre Simmonsas (JAV, 23, 195; Salonikų PAOK, Graikija), Jimas Moranas (JAV, 27, 202), Sitapha Savane (Senegalas, 28, 201), Kornelis Davidas (Vengrija, 35, 208; Vitorijos „Tau Ceramica”).
Treneris Salva Maldonado.
Šį sezoną „Lietuvos rytui” teks nuvykti į toliausiai Vakaruose esantį ULEB turnyrų miestą – vieną iš dviejų Kanarų salų sostinių Las Palmą. Kartu tai bus kelionė už Europos ribų, nes Kanarų salos yra priskiriamos Afrikai.
Atrodytų, kad krepšininkams geografijos vingrybės neturėtų smarkiai rūpėti, tačiau neatsižvelgti į šį veiksnį negalima. Neatsitiktinai gal dėl specifinio Kanarų klimato, gal dėl neįprastai ilgos kelionės svečiai pastaraisiais metais iš Las Palmo pergales išsiveža itin retai.
Būtent savoje arenoje surinkti taškai, prie kurių paprastai būna pridedama keletas pergalių išvykose, yra „Grupo Dunas” komandos stabiliai aukštų vietų ACB lygoje pamatas.
Nacionalinėse pirmenybėse ryškių žvaigždžių neįperkantis Kanarų klubas jau keturis sezonus iš eilės pateko į atkrintamąsias varžybas, kaskart už nugaros palikdamas ne vieną turtingesnę ekipą.
Pagal pavardes „Grupo Dunas” ir šį sezoną būtų sunku pavadinti favoritu. Tačiau komandos sudėtis mažai skiriasi nuo pernykštės, o tai reiškia, kad ji vėl gali tikėtis gerų rezultatų.
Nansi SLUC
Praėjęs sezonas. Prancūzijos vicečempionas. Iš Europos taurės turnyro iškrito pirmajame etape.
Numatomas pagrindinis penketas: Ricky Soliveris (JAV, 22, 190; Ajonos koledžas, NCAA), Cedrickas Banksas (JAV, 25, 190; Bezansono „Basket Comte”, Prancūzijos antroji lyga), Maxime’as Zianveni (27, 198), Tariqas Kirksay (JAV, 27, 198), Cyrilas Julianas (32, 206).
Treneris Jeanas Lucas Monschau.
Pagal finansinių išteklių ir pasiekiamų rezultatų santykį Nansi klubas yra neabejotinas Prancūzijos krepšinio lyderis.
Nors SLUC biudžetas net tarp pinigų nežarstančių šios šalies klubų yra vidutinis, ji du praėjusius sezonus pateko į „ProA” lygos finalą. Tiesa, lemiamą mūšį abukart pralaimėjo.
Šiais metais Nansi ekipoje pasikeitė pusė žaidėjų, bet jos branduolys yra tas pats, kaip ir praėjusį sezoną. SLUC krepšininkams žaidimo schemas ir toliau braižys pastarųjų metų sėkmės kūrėjas J.L.Monschau, o aikštėje varžovams labiausiai reikės saugotis dažniausiai puolimo smaigalyje atsiduriančių T.Kirksay, M.Zianveni ir C.Juliano.
SLUC naujokai – ne žvaigždės, todėl įspūdingo skrydžio iš šios komandos nereikėtų tikėtis. Kita vertus, žemiau sau įprasto lygio Nansi ekipa stengsis nenusileisti.
Praėjusį sezoną SLUC rungtyniavo vienoje Europos taurės grupėje su „Šiauliais”. Savo aikštėje Lotaringijos klubas šiauliečius sutriuškino, o iš Lietuvos išvyko tuščiomis rankomis.
Vršaco „Hemofarm”
Praėjęs sezonas. Adrijos lygoje užėmė ketvirtąją vietą. Serbijos ir Juodkalnijos lygoje užėmė penktąją vietą. ULEB taurės turnyre pateko į pusfinalį.
Numatomas pagrindinis penketas: Nebojša Joksimovičius (Slovėnija, 25, 193), Bojanas Bakičius (23, 197), Predragas Šuputas (29, 200; Belgrado „Partizan”), Milenko Topičius (37, 205), Vladanas Vukosavljevičius (22, 205).
Treneris Miroslavas Nikoličius.
Palyginti su praėjusiu sezonu, „Hemofarm” veidą labiausiai pakeitė sprendimas nekviesti legionierių iš JAV.
Vršaco klubo vadovai taip pasielgė nusivylę pernykščiais amerikiečiais, tarp kurių buvo anksčiau LKL žaidęs Robertas Conley. Užsieniečiai rungtyniavo gana rezultatyviai, bet aikštėje neretai elgdavosi taip, tarsi joje būtų vieni, ir menkai rūpinosi komandos interesais.
„Hemofarm” taip pat išbraukė iš savo sąrašo porą vyresnės kartos serbų krepšininkų ir pasuko komandos atjauninimo kryptimi – vietoj išvykusiųjų pakvietė tik vieną patyrusį žaidėją P.Šuputą ir būrelį perspektyvaus jaunimo.
Šios permainos turėtų susilpninti pagrindinį Vršaco ekipos penketą. Tačiau patyręs strategas M.Nikoličius gali tikėtis, kad krepšininkų asmeninio meistriškumo stygių kompensuos pagerėjęs komandos mikroklimatas.
O varžovams taip pat nederėtų pamiršti ypatingo Vršaco krepšininkų nusiteikimo per tarptautines rungtynes – be jo „Hemofarm” tikrai nebūtų pavykę du praėjusius sezonus prasibrauti į ULEB taurės pusfinalį.
Bambergo „Brose”
Praėjęs sezonas. Vokietijos lygoje užėmė trečiąją vietą. Eurolygoje pateko į „Top 16” turnyrą.
Numatomas pagrindinis penketas: DeJuanas Collinsas (JAV, 30, 187; Varezės „Whirlpool”, Italija), Robertas Garrettas (29, 192), Vincentas Yarbrough (JAV, 25, 201; Kalabrijos Redžo „Viola”, Italija), K’Zellis Wessonas (JAV, 29, 202; Strasbūro SIG, Prancūzija), Darrenas Fennas (JAV, 26, 208; Brėmerhafeno „Eisbaren”).
Treneris Dirkas Bauermannas.
Naujas pagrindinis rėmėjas ir vos trys žaidėjai iš pernykščio dvyliktuko, tačiau nepasikeitusi vadovybės strategija remtis amerikiečiais ir vis tas pats sumanusis D.Bauermannas prie komandos vairo – toks yra praėjusį sezoną Eurolygą sudrebinusio, bet Vokietijos čempiono titulą praradusio Bambergo klubo nūdienos portretas.
Kadangi daug krepšininkų iš Bambergo išvyko, „Brose” ekipoje nemažai naujokų. Dauguma jų gerai žinomi Europoje, nes anksčiau žaidė panašaus lygio komandose.
Vienintelis Senojo žemyno krepšinio neragavęs atvykėlis – šiais metais studijas Fordhemo universitete baigęs kanadietis Jermaine’as Andersonas.
D.Bauermanno rankose galbūt netgi geresnė medžiaga negu prieš metus. Tačiau ką iš jos nulipdys, priklauso tik nuo paties trenerio ir jo auklėtinių sugebėjimo įgyvendinti stratego sumanymus.
Šiaip ar taip, iš individualiai stipresnių krepšininkų treneriai anaiptol ne visada sukuria stipresnę komandą. O D.Bauermanno užduotį apsunkina tai, kad vasarą jis vėl suko galvą dėl Vokietijos rinktinės ir į klubo reikalus galėjo pasinerti tik pasibaigus pasaulio čempionatui.
Praėjusį sezoną Eurolygoje Bambergo klubas žaidė su abiem stipriausiomis Lietuvos komandomis. Bavarijos ekipai nepavyko nė sykio įveikti nei „Lietuvos ryto”, nei Kauno „Žalgirio”.
Atėnų AEK
Praėjęs sezonas. Graikijos lygoje užėmė 7-ąją vietą. Iš Eurolygos iškrito pirmajame etape (grupėje užėmė 8-ąją vietą).
Numatomas pagrindinis penketas: Nikos Vetoulas (32, 191; Udinės „Snaidero”, Italija), Paulas McPhersonas (JAV, 28, 193; Livorno „TDShop.it”, Italija), Nestoras Kommatos (29, 203; Sevilijos CSF, Ispanija), Jasminas Perkovičius (Kroatija, 26, 203; Sarajevo „Bosna”, Bosnija ir Hercegovina), Aleksandras Radojevičius (Bosnija ir Hercegovina, 30, 219; Larisos „Olympia”).
Treneris Vaggelis Alexandris (Larisos „Olympia”).
Nuo ULEB Eurolygos įkūrimo stipriausiame žemyno turnyre rungtyniavęs AEK klubas šį sezoną turės tenkintis žemesnio rango varžybomis.
AEK nuosmukio priežastis – klubo vidaus problemos. Jo prezidentui Gianniui Filippou krepšinio komanda tapo našta, todėl jai skiriamas dėmesys vis mažėjo, kol šių metų vasarą G.Filippou nutarė visai atsikratyti skolų prislėgto klubo ir parduoti jį už simbolinę 1 euro kainą.
Tiesa, rasti pirkėją bus sunku. Nors AEK turi garsų vardą, jo populiarumas smarkiai krito: praėjusį sezoną šis klubas pagal žiūrovų skaičių Graikijos lygoje užėmė paskutinę vietą.
Kadangi AEK išgyvena pereinamąjį laikotarpį, naujos komandos kūrimo darbai vyko vangiai. Dar praėjusios savaitės pradžioje Atėnų klubas turėjo profesionalų kontraktus su vos penkiais žaidėjais.
Prieš kelias dienas reikalai iš mirties taško pajudėjo, bet ribotos finansinės galimybės trukdo AEK įsigyti pajėgių krepšininkų. Tad Atėnų klubo akiratyje atsidūrė net ir pastaraisiais metais karjeros krizę išgyvenantys žaidėjai. Pavyzdžiui, buvęs rezultatyviausias Graikijos lygos krepšininkas N.Kommatos, kuriam du praėję sezonai virto tikru košmaru. Arba prieš porą metų į NBA beldęsis, bet nuo tada dėl sunkių traumų beveik nežaidęs Christos Tapoutos.