Sveikų pėdų biomechanikos nesuardys ir aukštakulniai

Pėdos – viena iš nedaugelio kūno dalių, kurioms tradiciškai esame įpratę skirti nedaug dėmesio. „Tiek to”, – numojame ranka į skausmus ar nuospaudas. Tačiau pakeitus šį požiūrį, daugelį kojų ir sąnarių bėdų galima numalšinti dar pradinės stadijos.

Kas lemia pėdos ypatumus ir galimas jos problemas? Pasirodo, svarbus vaidmuo tenka genetikai.

„Dabar kojos nebėra pagrindinė „transporto priemonė”, tačiau žmonijos istorijoje būta periodų, kai galėjimas nueiti didelius atstumus lemdavo labai daug – imperijų susikūrimus ir tautų užkariavimus”, – sakė Klaipėdos ligoninės Traumatologijos departamento vadovas, Lietuvos ortopedų-traumatologų draugijos valdybos narys Vidmantas Žegunis.

Istorija formuoja pėdą: šiandien įvairių tautų pėdų ypatybės skiriasi – nelygu jų protėvių gyvenimo bei darbo būdas. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos gyventojai, kurie istoriškai buvo sėslesni už pietiečius, pėdų problemų turi daugiau.

Anot ortopedo, numatyti galimus pėdos sutrikimus specialistas gali apžiūrėjęs jau 3-5 metukų vaiko koją. Tad vadinti nepatogią avalynę visų kojų bėdų priežastimi negalima, kol nėra atlikti tai patvirtinantys moksliniai tyrimai.

„Yra tekę matyti Afrikos tautelių, kurios gyvenime batų nėra avėjusios, nuotraukų – jų pėdų problemos tos pačios, kaip ir mūsų”, – sakė V. Žegunis. Jas, specialisto teigimu, sukelia minėtoji įgimta pėdos forma, sąnarių ir raiščių padėtys, jų stiprumas, atsparumas.

Gydytojai nedraudžia

Kita vertus, blogai pasirinkta avalynė pėdai, kuri jau turi biomechanikos problemų, gali sukelti antrinių ligos simptomų. Moterys į gydytojus kreipiasi dažniau ne todėl, kad būtų daugiau sirgusios tokiomis ligomis, bet dėl to, kad dažniau avi problemas išryškinančius batelius.

Jeigu žinote, kad jūsų pėdos jautrios, problemiškos, greitai pavargsta, patariama laikyti ankštus ištaigingus batelius ar aukštakulnius garderobo „rezerve”.

„Tačiau jeigu suaugusios moters pėdos sveikos, kūno svoris bei treniruotumas pakankamas ir aukštakulnė avalynė nesukelia skausmų ar kitokio diskomforto ir avint ją kasdien – kodėl gi ne? Gydytojai, vadovaudamiesi pėdos biomechanikos problemų modernia samprata, šito nedraudžia. Svarbu tik paisyti savo pojūčių ir saiko”, – sakė V. Žegunis.

Žalojančios pėdos formą avalynės, kokią savo moterims gamindavo originalių tradicijų japonai, mūsų parduotuvėse nėra. Bet žmonės, kurie jaučia nuovargį, skausmus priekinėje pėdos dalyje arba po kulnu, turėtų žinoti, kad tai – pirmasis sutrikusios pėdų biomechanikos požymis.

„Šiuo atveju nepakanka geros kietapadės avalynės su nedidele pakulne – reikia įsidėti specialius įklotus. Juos gamina ortopedijos technikos specialistai. Šie įklotai padeda pėdai atlikti savo funkcijas ir yra paplitę visame pasaulyje. Jie populiarėja ir mūsų šalyje – šias priemones jau pamėgo sportininkai”, – pasakojo ortopedas.

Siekdami, kad pėdų gyvenimas būtų lengvas, turėtume palaikyti normalų kūno svorį. Be to, joms patinka, kai visi sąnariai dirba: „Vaikštant basomis paplūdimyje, pušų miške, pievoje, stimuliuojamos refleksogeninės pėdos zonos, tai labai sveika. O štai iš vaikščiojimo lygiu kietu paviršiumi, pavyzdžiui, grindimis, jokios naudos – raumenys įsitempia ir nesimankština”, – sakė V. Žegunis.

Kojas teigiamai veikia vadens procedūros, geras daiktas yra ir pėdų mankštos prietaisai, kurių galima įsigyti ortopedijos technikos parduotuvėse. Jie ypač rekomenduotini vaikams.

Bėdos dėl pėdų

Ką daryti, jeigu pėdos kelia susirūpinimą dėl rimtesnių problemų, negu skausmai pavaikščiojus su nepatogiais batais? Nereikėtų vengti vizitų pas gydytoją. „Pasitaiko, kad atsikratyti nuospaudų einama į kosmetologijos kabinetą, kai tikroji jų priežastis – pasikeitusi kaulų padėtis. Pagydžius juos, išnyksta ir nuospaudos”, – aiškino gydytojas.

Pašnekovo teigimu, požiūris į pėdų ligų, tokių kaip plokščiapėdystė, iškrypęs didysis pirštas ar kulno skausmai, yra pasikeitęs.

Gydytojai vertina jas kaip kompleksinę problemą – sutrikusią pėdos biomechaniką – ir pradeda gydymą nuo nechirurginių priemonių.

Jeigu šios nepadeda, daromos operacijos. Jos taip pat būna labai įvairios: kartais dėl pėdos priekinės dalies skausmų operuojamos sausgyslės, juosiančios kelio sąnarį, ir šitaip pašalinama negalavimų priežastis.

Didžiojo piršto iškrypimas į išorinę pusę – problema, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į gydytoją. Ji, pasak V. Žegunio, atsiranda tada, kai pėdos kaulai lyg vėduoklė prasiplečia į šalis. Pėdos vidinė pusė pradeda remtis į apavą, pradeda formuotis kaulinė nuospauda. Antrinė pasekmė – didysis pirštas nukrypsta į išorinę pusę. Pamažu vystosi piršto sąnario artrozė, dėl kurios gana intensyvūs skausmai kyla ne tik vaikštant.

„18-22 metų pacientams, kuriems negalavimas tik pradėjo vystytis, reikia tik nesudėtingos chirurginės intervencijos, reabilitacinis laikotarpis būna neilgas, pėdos anatomija atkuriama visiškai ir liga ateityje nesikartoja, – pasakojo gydytojas. – Jeigu kreipiamasi vėliau, kai išryškėję visi antriniai požymiai, operacijos būna sudėtingesnės, o jų rezultatai – prastesni. Kai situacija yra visai apleista, gali tekti šalinti sąnarį, o po operacijos visąlaik būtina avėti ortopedinius batus su papildomais įklotais.”

Klaipėdos ligoninė turi geros įrangos tokioms operacijoms atlikti. O pėdų ligų gydymo metodikų bendra kryptis – kad ligonis kuo greičiau grįžtų į normalų gyvenimą, kurio samprata labai keičiasi, didėjant gyvenimo tempui. Siekiama, kad pacientams nereikėtų užsibūti ligoninėje ir kad jie galėtų maksimaliai greitai grįžti prie savo kasdienės veiklos, net jeigu ši yra itin aktyvi.