Kur šlapinasi klaipėdiečiai?

„Visur, kur tik papuola”, – vienareikšmiškai tikino gatvėse pakalbinti miestiečiai.

Į viešojo tualeto vardą Klaipėdoje gali pretenduoti kone kiekvienas tunelis, uždaras kiemas, namų sienos, tvoros, liftai, net daugiabučių laiptinėse esančios šiukšlių šachtos. Ir ne visada dėl to galima kaltinti tualetų stygių mieste.

Tiesa, išgarsėti ar sulaukti baudos už tokius darbelius gali tik Prezidentūros sieną apšlapinęs užsienietis. Nors toks viešosios tvarkos pažeidimas yra traktuojamas kaip nedidelis chuliganizmas, už kurį gresia bauda nuo 100 iki 300 litų, uostamiesčio pareigūnai tikina labai retai užtinkantys ir baudžiantys ne vietoje gamtinius reikalus atliekančius klaipėdiečius.

„Dievas apdovanojo vyrus”

„Ne, į liftą tai jau tikrai nesisiojam. Jei prispiria reikalas – geriau į šiukšlių šachtą. Tiesa, tuomet nuo garso aidi visas namas”, – atviravo prie senojo turgaus iš butelių alutį ir vynelį gurkšnojantys vyriškiai.

„Visi kampai „pažymėti”. Aišku, dažniausiai šitaip elgiasi vyrai. Dievas juos apdovanojo – jie greičiau ir nepastebimiau gali atlikti šitą reikalą”, – pasakojo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo sekretorė Emilija.

Ši įstaiga įsikūrusi prie pat Teatro aikštės esančiame pastate, tad po švenčių jo darbuotojai sako dar keletą savaičių uostantys acetoną – toks tvaikas kyla nuo šlapimu persunktų sienų ir žolynų.

„Tačiau dar baisesnė padėtis prie senojo turgaus. Aš ten gyvenu. Tikriausiai kasdien randu apšlapintus visus vidinio kiemelio kampus. Vieną dieną einu, žiūriu – tupi už mašinos pasislėpęs paauglys ir apsimeta, kad skaito laikraštį, akys tik blizga. O nuo jo upeliukas tik sruvena ir jau krūvelė prikrauta… Ką tokiam gali pasakyti?” – stebėjosi Emilija.

O ypač, anot jos, vyrai mėgsta šlapintis prie vartų, vedančių į kiemelį. Daugelis jų apsimeta, kad rakina vartus, o iš tikrųjų tuo metu atlieka gamtinius reikalus.

„Aš dar suprantu, kai mamytės nuveda už kampo pasisioti mažametį vaiką, bet kai šitaip elgiasi suaugę žmonės, belieka kalbėti apie visuomenės degradavimą”, – kalbėjo Emilija.

Bandė ir ant stogo

Klaipėdietė Daina nebuvo tokia griežta „kampų laistytojams”. Esą ką žmonėms daryti, kai mieste trūksta nemokamų tualetų.

„Juk tam, kuris už kampo atsistojęs susikrato butelį alaus, litas ar 50 centų yra pinigas. Jis jau geriau berželį apsisios”, – svarstė Daina.

Beje, ji prisiminė, kad kai pati buvo jauna, tarpusavyje su kitais studentais varžydavosi, kas kur įdomiau atliks gamtinius reikalus.

„Esame išbandę ir daugiabučių laiptines, ir net stogus…” – keliasdešimties metų patirtimi dalijosi Daina.

Pasižymi teritoriją?

Tarpuvartėje stovėję trys vyriškiai, išgirdę, apie ką kalbėsimės, buvo didžiai patenkinti: „Labai gerai, kad rašote. Didžiulė problema. Nėra kur veltui savo reikalų atlikti. Kodėl aš turiu mokėti litą? Gaila. O biotualetai smirdi. Geriau einam į apleistus kiemus… Juk ir moterys taip daro. Ir gražiai apsirengusios”, – pasakojo nepanorėjęs prisistatyti vyresnio amžius vyriškis.

Jo draugas Rolandas stebėjosi, kodėl dažniausiai vyrai mėgsta šlapintis ant sienų.

„Gal kaip šunys – teritoriją pasižymi. Matyt saugiau jaučiasi. Stovi prie sienos, iš priekio nieko nėra, o kas užpakaly – nesvarbu. Šlapinkitės ant žolės, ant medžių, bet kam tas sienas taip dergti?” – pyko Rolandas, beje, pats prisipažinęs žolynėlius „palaistantis” kone kasdien.

Vyriškiai sakė, kad dažnai išsigelbėjimu tampa aplinkiniai barai ir kavinės. Tiesa, ne visų kavinių darbuotojai įsileidžia tik į tualetą, ypač jei ten braunasi piliečiai „su kvapeliu”.

Visame mieste – 55 tualetai

Dar didesnė problema – miegamuosiuose rajonuose. Vienas pakalbintas praeivis, prašęs jį vadinti Petru Antruoju, pasakojo, kad jo uošvienė kartą pridėjo į kelnes, nes pakeliui nerado jokio tualeto, o namo parbėgti nespėjo.

Valdininkai pripažįsta, kad tualetų mieste nėra pakankamai. Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, Klaipėdos mieste, kuriame gyvena 187 tūkst. gyventojų, yra 20 veikiančių stacionarių ir 35 biotualetai. 8 buvę viešieji tualetai yra privatizuoti arba uždaryti. Tačiau, pabrėžė I. Šakalienė, daugeliu atvejų labiau miestiečiams trūksta elementarios kultūros nei tualetų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatoma, kad šlapinimąsi ne vietoje galima traktuoti kaip nedidelį chuliganizmą. Už tai pilietis gali būti nubaustas pinigine bauda nuo 100 iki 300 litų, arba 30 parų administracinio arešto. Nepilnamečiui gali būti skirta pusė numatytos baudos.

Taigi, jei visi ne vietoje gamtinius reikalus atliekantys asmenys būtų sulaikomi, valstybės biudžetas gerokai pasipildytų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.