Nekilnojamojo turto mokestis – spąstai tautai ar patiems rengėjams?

Nuo 2006-ųjų sausio 1-osios įsigaliosiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas, kaip pripažįsta kompetentingi mokesčių konsultantai, įtvirtina dvigubą pajamų apmokestinimą ir prieštarauja Lietuvos bei Europos Sąjungos teisės aktams.

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje bus įvestas iškreipiant pačią nekilnojamojo turto mokesčio esmę – apmokestinant tik tą turtą ar jo dalį, kuri naudojama komercinei veiklai.

Tarkime, asmuo savo nekilnojamąjį turtą naudoja komercinei veiklai jį nuomodamas. Asmuo gauna pajamas, taigi turi sumokėti pajamų mokestį – to reikalauja Pajamų mokesčio įstatymas. Nepaisant to, jog pajamų mokestį asmuo jau sumokėjo, jis privalo sumokėti dar ir nekilnojamojo turto mokestį, nes savo nekilnojamą turtą panaudojo komercinei veiklai – nuomai. Taigi, gautos pajamos apmokestinamos du kartus, o Nekilnojamojo turto mokestis iš esmės virsta pajamų mokesčiu.

Dėl šio dvigubo apmokestinimo gali susiklostyti net kurioziškos situacijos, kai žmogus komerciniams tikslams naudodamas savo turtą gaus daug mažiau pajamų, nei turės sumokėti Nekilnojamojo turto mokesčio. Tai skatintų smulkios komercinės veiklos nutraukimą arba šešėlinio verslo didėjimą. Keista, jog Vyriausybė, skaičiuodama ekonominę šio įstatymo naudą, ko gero, neįvertino ar nepakankamai gerai įvertino jo socialinę žalą.

Taigi šis mokestis, skirtas biudžeto papildymui, iš esmės padidins mokesčių naštą sunkiai besiverčiantiems žmonėms, o tuo pačiu ir socialinę atskirtį. Yra net manančių, jog tai – sąmoningas ekstensyviai šalies ūkį tvarkančios Vyriausybės žingsnis, siekiant ateityje įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį.

Ekstensyviai tvarkomas ūkis priveda prie stagnacijos ir neramumų – ši aksioma žinoma dar nuo viduramžių, tačiau Lietuvos Vyriausybė, regis pamiršo ją. Vietoj to, kad Vyriausybė imtųsi diegti vadybines viešojo sektoriaus atnaujinimo inovacijas, ji mechaniškai didina biudžeto išlaidas, valdininkų skaičių ir po to karštligiškai ieško finansinių resursų jiems išlaikyti.

Beje, šis įstatymas prieštarauja ir Konstitucijai, kuri garantuoja, kad kiekvienas gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Minėtasis mokestis suvaržo galimybę pasirinkti verslą.

Dėl šių aplinkybių Seimo nariams siūlome inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, ar Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Manome, kad įsigaliojus minėtam įstatymui iškiltų teisinių ginčų grėsmė, kuriuos pralaimėjusi valstybė privalėtų grąžinti sumokėtus mokesčius bei prarastų šio abejotino mokesčio administravimui skirtas lėšas.

Naujosios viešosios vadybos fondo ekspertai Kęstutis Masiulis, Chorst Klaus, Vidas Urbonavičius

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , .

2 atsiliepimai į "Nekilnojamojo turto mokestis – spąstai tautai ar patiems rengėjams?"

  1. As

    AMB tikras finansu korifejus

  2. Zora

    nemokesiu.

Komentuoti: As Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.