Daržas ant virtuvės palangės

Dabar daržovių ir vaisių gausos metas, bet žiemą žalumynų visada stinga. Kad taip neatsitiktų, reikia jau dabar apie tai galvoti. Daugelį šviežių žalumynų ar daržovių galima užsiauginti ir virtuvėje ant palangės, kartais tam nereikia net žemių. Tai būtų labai patogu, nereikėtų galvoti, kur gauti petražolių ar krapų, be to, žalieji augalai pagyvintų virtuvės interjerą.

Tokiame darže ant palangės nesunku užsiauginti pipirnių (per kelias paras sėklas pabėrus ant šlapio lignino ar drėgnos vatos), svogūnų laiškų, petražolių, lapinių salierų, krapų, rabarbarų, rūgštynių, salotų, savidulkių agurkų, vynuoginių ir vyšninių pomidorų ar ankštpipirių.

Per metus galima nuimti net tris, o kartais ir keturis derlius. Žinoma, nepakaks tik sėklas pasėti. Prireiks kantrybės, geros priežiūros ir tinkamai parinktos vietos (žiemą mažiau saulės, todėl daržoves reikėtų auginti ant pietrytinių ar pietinių palangių). Tačiau jei indelyje pasėjote paprikų ir pastatėte šiltoje tamsioje vietoje (ties radiatoriais), o sudygus sėkloms augalus perstatėte ant palangės prieš saulę, tai stropiai prižiūrėdami, purendami dirvą derliaus ne visada sulauksite. Taip atsitinka dėl to, kad paprika yra šiltų kraštų augalas, ir jai augti bei nokti reikia ilgos dienos, tai yra papildomo apšvietimo (auginant pietų augalus reikia dar papildomai įjungti dienos šviesos lempą).

Kitoms daržovėms ypatingos priežiūros nereikia. Pavyzdžiui, auginant krapus reikia dažniau purenti žemę, papildomai tręšti ir jokiu būdu neleisti žemei išdžiūti, nes krapai suskubs pražysti. Todėl mūsų sąlygomis lengviausia bute auginti savo klimato daržoves.

Svarbu parinkti žemę

Nelabai svarbu, į kokį indą sodinsime pomidorus, bet labai svarbu, kad jie būtų tinkamai paruošti. Indo dugne reikia padaryti skylutes vandeniui nubėgti, dugną pridengti akmenukais ir smėliu.

Kiekvienam augalui, atsižvelgiant į jo biologines savybes, dera parinkti tinkamą žemių mišinį. Pomidorams, ankštpipiriams, lapinėms daržovėms auginti kambaryje tiks toks žemių mišinys: 30 proc. durpių, tiek pat komposto, po 20 proc. pjuvenų ir gerai išplauto rupaus upės smėlio. Agurkams pjuvenų kiekį reikia padidinti iki 40 proc., o ridikėliams – net iki 50 procentų. Žemių mišinio sudedamąsias dalis galima keisti, pvz., vietoj durpių imti senų sutręšusių puvenų, kompostą pakeisti velėnine žeme, paimta iš po didelio medžio (netinka ąžuolo ir gluosnio). Jei nėra puvenų, tiks lapinė žemė. Tačiau namų žemdirbystei netiks žemė iš seniai suartų, blogos struktūros lysvių, nerekomenduojama naudoti žemės pakartotinai iš dėžių, puodų gėlėms.

Žiemą sunku patiems pasiruošti tinkamo žemių mišinio, tačiau daržovėms galima jo įsigyti sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse.

Svogūnas stiklainyje

Namų daržininkams pirmiausia reikėtų pradėti nuo ropinių svogūnų. Pravartu iš anksto parduotuvėse įsigyti standžių vidutinio dydžio svogūnų galvučių. Svogūnus laiškams galima auginti žemėje (vazonėlyje ar lovelyje), o geriausia – stiklainiuose dirbtinėje terpėje hidroponikos metodu. Tuomet bus mažiau purvo, be to, daugelis daržovių kenkėjų ir ligų sukėlėjų plinta būtent per dirvą. Majonezo stiklainių šonai užtamsinami popieriumi ar plėvele, nes tamsoje geriau vystosi augalų šaknys ir nesiveisia dumbliai. Ant stiklainio viršaus uždedamas kiauras kartono skritulėlis svogūno ropelei atsiremti ar dangtelis su skyle svogūno šaknims ir skysčiui nupilti. Įpilamas maistingasis tirpalas. Pradžioje jo turi būti iki stiklainio viršaus, o kai išleidžiamos šaknys, tirpalas turi apsemti jų trečdalį. Augalui augant, tirpalo kiekį stiklainyje reikia mažinti. Tirpalas gaminamas iš vandens ir trąšų (1 l vandens – 1,5-2 g amonio salietros, 2-3 g superfosfato, 1,5-2 g kalio chlorido). Augimo pradžioje šaknims išleisti ir laiškams prasikalti daug šviesos nereikia. Jos reikės laiškams išaugus keletą centimetrų; tada svogūnus dera gerokai apšviesti. Stokodami šviesos svogūnų laiškai bus nublukę, beskoniai ir nelabai maistingi.

Agurkai virtuvėje

Ant virtuvės ar valgomojo lango gali puikuotis agurkų palaipos. Namų daržininkystei geriausiai tinka ankstyvieji salotiniai ar vėlyvesni savidulkiai agurkai. Kitokius teks patiems apdulkinti liečiant vyriškuosius ir moteriškuosius žiedus. Agurkus geriausia auginti ne žemėje, o specialiame maistingajame tirpale. Prieš daiginimą agurkų sėklas 10 min. reikia palaikyti kalio permanganato tirpale (0,5 l vandens – 2,5 g kalio permanganato), po to parą mirkyti mikroelementų tirpale (1 l vandens – 0,2 g boro rūgšties, 0,5 g vario sulfato), tada susukti į drėgną medvilninį skudurėlį. Pradėjusios dygti sėklos vieną dvi dienas palaikomos šaldytuve, kad užsigrūdintų. Daržovėms auginti tinka vandeniui nepralaidžios dėžės, kurios uždengiamos dviejų dalių dangteliais. Viena dalis nuimama – tirpalui keisti ir pildyti. Kita dangtelio dalis atidžiai pritvirtinama. Joje išpjaunamos skylės augalams ir lazdelei. Į jas sodinami augalai ir sutvirtinami vatos tamponais.

Agurkams auginti tinkamiausias yra 5 litrų talpos kibiras, kuris uždengiamas dangteliais su trimis kiaurymėmis. Viena jų skirta augalui, kita – lazdelei augalui prilaikyti, trečia – maistingajam tirpalui keisti. Į kibirą pripilkite 8-10 cm sluoksnį smulkios skaldos ar sugrūstų raudonųjų plytų. Ant skaldos pastatykite 3 litrų talpos indą (vazoną) su skylutėmis dugne ir du trečdalius šio indo pripilkite upės smėlio, ant smėlio padėkite skudurėlyje sudaigintą agurko sėklą (jei drėgmės per daug, sėkla gali supūti, todėl tinkamiausia temperatūra yra 20-22 laipsnių šilumos, pvz.,. prie radiatoriaus). Kai pasirodys baltas daigelis, iš karto sodinkite sėklą į indą su smėliu. Sėkla dedama plokščia į 1,5-2 cm gylio duobutę daigeliu žemyn, užberiama smėliu ir truputį palaistoma. Daigai išdygsta po 2-3 dienų. Tada į išorinį indą (kibirą) pripilame maistingojo tirpalo. Jei tirpalo pripilsite per daug, smėlis vidiniame inde gali peršlapti, o augalas įsimetus ligai ir žūti. Po dviejų savaičių turi išaugti pirmas tikras lapas, po to – antras. Pasirodžius trečiam lapui, teks jį nugnybti kartu su lapo pažastyje esančiu pumpuru. Genėti būtina, nes dauguma agurkų veislių vaisiai auga ant šoninių ūglių. Todėl apgenėkite ir po pirmo genėjimo išaugusias dvi šonines palaipas, kai jos turės keturis penkis lapus.

Kad agurkai gerai derėtų, daigams sudygus, pirmas dvi savaites reikia paruošti (arba įsigyti gatavą) tokį maistingą tirpalą: 10 litrų vandens imama 2,8 g magnio sulfato, 1,5 amonio nitrato, 3,5 g kalio nitrato, 0,6 g kalio chlorido, 6 g superfosfato.

Intensyvaus augimo ir žydėjimo pradžioje druskų santykis keičiamas. Tam pačiam vandens kiekiui imama 4,8 g magnio sulfato, 2,5 g magnio nitrato, 5,5 g kalio nitrato, 2,3 g kalio chlorido ir 6 g superfosfato.

Žydint ir vaisius mezgant druskų santykis (10 litų vandens kiekyje) turi būti: 6 g magnio sulfato, 3,5 g amonio nitrato, 8,5 g kalio nitrato, 1 g kalio chlorido ir 6 g superfosfato.

Kambariniai pomidorai

Namie lengviausia auginti ankstyvuosius mažaūgius vynuoginius ir vyšninius pomidorus. Jie išauga nedideli (nuo 25 iki 50 cm) ir sėkmingai dera tiek ant palangių, tiek vasarą išnešti į balkonus. Pomidorų sėklos paruošiamos bei sudaiginamos taip pat kaip ir agurkų. Paskui jas galima sėti į pusės centimetro gylio vageles ar skylutes daigyklose, pripylus į jas komposto. Duobutę galima padaryti ir pirštu (užsimovus pirštines). Tada ant sėklų užberkite komposto ir pastatykite šiltoje vietoje (šalia radiatoriaus). Sudygusius augalus reikia laistyti, kad neapvystų. Kai pradės kaltis lapeliai, perneškite į šiltą ir šviesią vietą. Pirmieji du lapeliai yra sėklos lapeliai. Kiti du – jau tikrieji lapai. Dabar daigus jau galima persodinti. Maži vazonėliai iki pusės pripilami komposto. Į žemę prie pat daigo įbedama lazdelė ir atsargiai iškeliamas daigas su šaknimis ir žeme. Prilaikant sodinuką vazonėlyje, aplink jį beriama komposto. Palaisčius vazonėliai pastatomi šviesioje ir šiltoje vietoje. Kai daigai paaugs, juos persodinkite į auginti skirtą indą, pripildytą reikiamo žemių mišinio. Į indą įkiškite lazdelę, prie kurios bus rišamas augantis pomidoro daigas. Pomidorai drėgmę mėgsta, ypač kai karšta, todėl būtina juos gausiai palaistyti, tik rečiau negu agurkus. Svarbiausia pomidorams – šviesa. Tinkamai prižiūrint, iš kiekvieno žiedo užsimegs pomidoras. Kai susiformuos trys kekės, nugnybkite pagrindinę stiebo viršūnę. Pomidorai gražiai augs ir nokins vaisius, jei patalpoje bus geras apšvietimas ir 25 laipsniai šilumos, tada jų derlius gali būti didesnis net už auginamus lauke.