Dar savaitė kita ir nakties šalnos nukandžios įvairiaspalvius rudens gėlių žiedus, kurių grožis liks ne vien mūsų prisiminimuose, bet ir marijampolietės Danutės Avižienienės floristikos darbuose. „Kurdama paveikslus galiu pratęsti savo išaugintų bei mokinių dovanotų gėlių gyvenimą”, – sako Marijampolės Sūduvos vidurinės mokyklos dailės mokytoja.
Paveikslai sukurti iš natūralių spalvų sudžiovintų gėlių žiedų, augalų lapų, sėklų, kitų gamtos dovanų. Pirmiausia darbai patraukia daugelio dėmesį, nes yra neįprastai didelio formato. Kūrėja juos vadina paveikslais milžinais. Kai kurie yra metro pločio ir pusantro metro ilgio, o juos sudėlioti, sulipdyti, jeigu mokytoja dirbtų neatitrūkdama, gal neužtektų 70 valandų.
„Nemėgstu greito, atmestinio darbo. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens rankioju įvairias gėliukes, sėkliukes, lapelius. Neišmetu į šiukšlių dėžę nė vienos mokykloje per šventes moksleivių padovanotos puokštės”, – prisipažino dailės mokytoja, savo pomėgiu užkrečianti mokinius. Avižienienė mokyklos koridorių, kavinės, mokytojų kambario sienas pagyvino floristikos paveikslais, kuriuose pavaizdavo angelą, žydinčią pievą, saulės nutviekstą ežerą. Viena jos auklėtinė,
pasirinkusi floristikos egzaminą, sukūrė darbą „Aš gyvenu valdovų rūmuose”. Jame iš smulkių floristikos medžiagos dalelių patariama mokytojos sudėliojo ir įamžino didingus Valdovų rūmus.
Iš rutinos pedagogė vaduojasi „rankas sukišdama” į purią žemę.
Per vasarą iki pašąlant prižiūri savo sode gausiai augančias gėles ir Sūduvos vidurinės mokyklos gėlynus. „Gėlės juk neturi atostogų, jas reikia be paliovos globoti”, – tikino marijampolietė. Pedagogė mokyklos želdynams parenka dekoratyvinių krūmų, įvairiaspalvių gėlių, net akmenų. Šie, pasak mokytojos, turi būti įdomių formų ir
dideli, nes jei padėsi prie mokyklos mažą akmenuką, tuoj ši gali likti be langų.
Būdama reikli, bet ne kategoriška, per pamokas stengiasi moksleivius mylėti lyg trapius augalus. „Jeigu vaikai ką padaro ne taip, manau, kad kalti suaugusieji. Per dailės pamokas pasitaiko visai nenorinčiųjų nieko kurti”, – mintimis dalijosi mokytoja. Todėl kai
kurie abiturientai ją nustebindavo pasirinkdami dailės egzaminą. Buvo metų, kai šį egzaminą laikė 14 ar net 24 dvyliktokai. Su būriu talkininkų Avižienienė dailės egzamino kūrybiniam darbui parinkdavo piešimą ant neišvaizdžių mokyklos laiptinių sienų. Dar ir šiandien viena laiptinė per tris aukštus primena dangų, žemę bei vandenyno dugną, antroji skirta mokslui ir prasideda senovės Egipto laikais,
o baigiama šio amžiaus mokslo laimėjimais – spalvingais dangoraižiais, lėktuvais, kompiuteriais.
Leido moksleiviams grafitais apipavidalinti sporto salės sienas, tad mažiau jiems liko traukos negražiai teplioti ant mokyklos lauko sienų. Įkvepia ir Sūduvos vidurinės mokyklos direktoriaus Alvydo Zdanio pasakyti žodžiai: „Yra gerų matematikų, gerų lituanistų, visi mokytojai labai geri, bet jei nebus gerų dailės mokytojų, mokykloje bus prastai”.