Drąsūs mokslininkai, dramatiškos istorijos

Iš Lozanos atkeliavusios parodos „Mokslininkai skelbia pavojų” lankytojai apžiūrėti ekspoziciją sostinės „Vartų” galerijoje gali tik įsispyrę į specialias šlepetes. Taip parodos organizatoriai, pristatantys aštuonis žmones, perspėjančius visuomenę apie jai gresiančius pavojus, prisideda prie jų iškeltų problemų aktualumo.

Trečiasis Lietuvos mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė” šiemet tapo pirmojo Europos mokslo festivalio „Wonders” dalyviu. Vilniuje renginys „Erdvėlaivis Žemė” prasidėjo rugsėjo 8 dieną, o vakar persikėlė į Kauną. Šiemet jame dalyvauja tyrėjai iš Šveicarijos ir mokslininkai bei menininkai iš Didžiosios Britanijos. Užsienio ir Lietuvos mokslininkai supažindina visuomenę su naujausiais laimėjimais energetikos, informacinių technologijų, socialinių ir humanitarinių mokslų srityse. Paskaitos ir moksliniai bei meniniai renginiai nemokami, pasistengta, kad juose galėtų aktyviai dalyvauti tiek moksleiviai, tiek plačioji visuomenė.

Ginti mokslininkų nepriklausomybę

Parodos „Mokslininkai skelbia pavojų” kuratorius Rogeris Gaillard’as pabrėžė, jog ji skirta mokslininkams ir tyrėjams, kurie turėjo drąsos pasakyti tiesą, perspėti visuomenę apie gresiantį pavojų. Jų istorijos kartais labai dramatiškos, todėl reikia kovoti dėl mokslininkų nepriklausomybės, kai vis labiau jaučiamas pinigų ir politinių jėgų spaudimas. Pasak Gaillard’o, būtina tarptautinė konvencija, kuri gintų mokslininkus, išdrįsusius prabilti, kad jiems patiems nekiltų grėsmė netekti darbo. Neretai tokie drąsūs žmonės rizikuoja užsitraukti darbdavių, valdžios ir galingų ekonomikos lobistų nemalonę.

Parodoje pristatomi aštuoni atvejai, susiję su tokiomis skirtingomis sritimis kaip atominė pramonė, genetiškai modifikuoti organizmai, intoksikacija nikotinu, pramoniniai tirpalai, vaistai ir nutikę skirtingose šalyse: Baltarusijoje, Izraelyje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, JAV.

Pasodintas į kalėjimą, atleisti iš darbo

Prancūzų chemikas ir toksikologas Andre Cicollela nuo 1984 metų tiria glikolio eterius. 1994-aisiais jis viešai paskelbė, kad netinkamas gemalo formavimasis tiesiogiai susijęs su besilaukiančių moterų darbu, kuriame naudojami produktai, turintys glikolio eterių. Jų yra daugelyje pramoninių ar namų ruošai skirtų gaminių, tokių kaip dažai, lakas, valymo priemonės. Mokslininko pareiškimas sukėlė jo darbdavio Nacionalinio mokslo ir apsaugos instituto pasipiktinimą, nors šiai įstaigai kaip tik turėtų rūpėti apsauga nuo nelaimingų atsitikimų ir pavojingos sąlygos darbovietėse. Cicollela buvo atleistas iš darbo.

Jaunas baltarusių gydytojas Jurijus Bandajevskis, 1990 metais paskirtas Medicinos instituto rektoriumi Gomelyje, už iškeltą hipotezę, kad 80 proc. vaikų sutrikusi širdies veikla susijusi su vietos radioaktyviu užterštumu po Černobylio atominės elektrinės sprogimo 1988 metais Ukrainoje, atsidūrė kalėjime. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, diktatorius Aleksandras Lukašenka nepaisė ir tarptautinių organizacijų manifestų. Medikui turėtų būti suteikta laisvė iki 2007-ųjų, tačiau mokslinio darbo jis negalės dirbti iki 2012 metų.

Amerikos mokslininkų federacijos skaičiavimu, Izraelio Dimonos atominė elektrinė jau prigamino tiek plutonio, kad jo užtektų daugiau kaip 200 bombų. Izraelis nei patvirtina, nei paneigia paskelbtos informacijos, jo politika dėl branduolinio ginklo tebėra miglota. Pirmasis šia tema prabilo jaunas specialistas Mordechai Vanunu, 1976-1985 metais dirbęs Dimonos atominėje elektrinėje. Jo pacifistinės pažiūros ir pasisakymai prieš karą Libane pradėjo kelti darbdaviams įtarimą. Vanunu irgi buvo atleistas iš darbo.

O štai aistringas Merilendo laukinės gyvūnijos tyrimų centro kartografas Ianas Thomas visai netyčia tapo George’o W.Busho energetikos politikos priešininku – 2001 metų kovo 7 dieną jis internete paskelbė zonų, kuriose šiaurės elnės veda jauniklius, žemėlapius, o kovo 18-ąją be jokios priežasties buvo atleistas iš darbo. Tiesa, viename žemėlapyje Thomas pažymėjo ir Aliaskos Arkties gamtos draustinio vietovę, kurioje šiaurės elnės atsiveda daugiausia jauniklių.

Nikotinas ir kenksmingi vaistai

Darbo neteko ir vengrų mokslininkas biochemikas Arpadas Pusztai, pareiškęs per Didžiosios Britanijos televiziją, kad nė už ką nevalgytų produktų, turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, ir kategoriškai nepritariantis tam, jog būtų eksperimentuojama su žmonėmis.

Tiesa, du šveicarai Pascalis Dierhelmas ir Jeanas Charlesas Rielle’is, palaikomi įvairių asociacijų, laimėjo teismą prieš švedų mokslininką epidemiologą Ragnarą Rylanderį. Ženevos universiteto profesorius Rylanderis nuo 1972 metų dirbo „Philip Morris” kompanijos konsultantu ir vadovavo laboratorijai, kuri tiria tabako dūmų poveikį nerūkantiesiems. Jos slapta savininkė – ta pati „Philip Morris” kompanija.

Kanados gydytoja, paveldimų kraujo ligų specialistė Nancy Olivieri metė iššūkį farmacijos pramonės atstovams, kai ėmėsi tirti „Apotex” įmonės gaminamo deferiprono teigiamą poveikį ir kenksmingumą žmogaus organizmui. O amerikiečių mokslininko Davido Grahamo dėka 2004 metais dėl vis dažniau pastebimų širdies ir kraujagyslių nepageidaujamų reiškinių iš apyvartos buvo išimti „Merck” gaminami vaistai nuo uždegimo „Vioxx”. Kaip skelbiama parodoje, pagarba maištaujantiems mokslininkams – demokratijos sąlyga.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.