Jo didenybė atsitiktinumas

Penki keleiviai, jau turėję lėktuvo bilietus, taip ir neišskrido mirtinu Irkutsko reisu, nusinešusiu 120 gyvybių. Per stebuklą išsigelbėjo ir tie, kurie jo didenybės atsitiktinumo valia sėdėjo lėktuvo gale. O gal tai nebuvo atsitiktinumas?..

2000 metais visą pasaulį apskriejo prancūzų stiuardesės Izabelės Sarjan istorija. Moteris turėjo skristi reisu Paryžius – Niujorkas, tačiau prieš pat išeidama iš namų įsipjovė pirštą. Kol ji dezinfekavo žaizdą ir ieškojo pleistro, paaiškėjo, kad jos 12 metų sūnus smarkiai karščiuoja.

Izabelė paskambino mamai, kad ši atvažiuotų slaugyti anūko, bet mama, išlipusi iš mašinos, pataikė ant mandarino žievės, paslydo ir susilaužė koją. Izabelei neliko nieko kita, kaip pačiai likti namuose.

Vos pakilęs, lėktuvas, kuriuo ji turėjo skristi, nukrito. Visi keleiviai ir ekipažas žuvo.

Vėliau Izabelė sužinojo, kad paskutinę akimirką, jau oro uoste, šiuo lėktuvu atsisakė skristi dar 33 keleiviai. Jie pasikeitė bilietus į vėlesnį reisą.

„Tai karma“

Pasak astrologų, visus „laimės kūdikius“ galima sąlygiškai padalyti į dvi grupes: pasisekėlius, kurie savo horoskope turi „stiprų ir gerai aspektuotą kylantį Mėnulio mazgą“, ir laiminguosius, kurių horoskope yra stiprūs Saulė arba Mėnulis ir Venera bei Jupiteris.

Pirmieji esą traukia sėkmę pozityvios karmos dėka (ją užsitarnavę praėjusiame gyvenime). Jie sugeba atsidurti reikiamoje vietoje reikiamu laiku ir gali vieni susidoroti su užduotimis, kurių neįveikia net visa komanda.

Laimingieji – tai ryškios individualybės, ir kuo aktyviau jie dirba su savo talentais ir gebėjimais, tuo platesniais žingsniais žengia per gyvenimą.

Likusiesiems, pasak astrologų, sėkmei pasiekti prireikia daugiau laiko, jėgų ir išteklių.

„Objektyvus reiškinys“

Matematinės formulės, nusakančios nesėkmės tikimybę, dar niekam nepavyko sukurti. Pasak matematikų, atsitiktinumas yra objektyvus procesas, reiškinys, kurį lemia daugybė faktorių. Mokslas turi matematinių teorijų, aprašančių tikimybes, galimybes ir jų dažnumą, tačiau bandymų susieti atsitiktinumą ir chronišką sėkmę su matematikos reiškiniais dar nebuvo.

„Įsikalbėjimas“

Psichologų požiūriu, laimės kūdikiu gali tapti kiekvienas. Nesėkmingumas, pasak jų, tėra įsiteigtas mitas.

Dar Froidas sakė, kad serija atsitiktinumų negali būti atsitiktinė. Kitaip tariant, jeigu jūs nuolat patiriate buitines traumas, tai nereiškia, kad jums chroniškai nesiseka; tai rodo, kad savo pasąmonėje turite nuostatą gauti traumą. Reikalas tas, kad žmogus, patyręs vieną nesėkmę, jau modeliuoja kitą – į ją panašią.

Mes skirtingai reaguojame į nesėkmes, vieni – negatyviai, kiti – pozityviai. Pirmuoju atveju žmogus fiksuoja tai, kas buvo blogiausia. Pavyzdžiui, mergina, susipykusi su vaikinu, savo atmintyje nesiliauja kartojusi kivirčo vaizdo. Ji mato piktą mylimojo veidą. Tas vaizdinys ją skaudina, ir galų gale pasąmonėje įsitvirtina psichologiniai barjerai, kliudantys jai kurti naujus santykius. Taip atsiranda nusiteikimas nesėkmei.

„Negatyvistai“ nesėkmių priežastis mato savyje ir palaipsniui išsiugdo nepasitikėjimą savo jėgomis ir nuostatą, kad nesėkmės vis kartosis. Jie įpranta tikėtis nemalonumų. Dažnas žmogus, paveiktas neprofesionalios astrologijos ar psichologijos, įsiteigia sau naujų kompleksų.

Psichologai pataria į nesėkmę žvelgti kaip į naują patirtį ir pagalvoti, ko iš jos išmokta. Jeigu į nesėkmę reaguojame pozityviai, tai ją paverčiame ne kompleksu, o gyvenimiškąja patirtimi, kuri vėliau praverčia.

Mokslas netiria

Stebuklingų išsigelbėjimų atvejų mokslas kol kas negali paaiškinti. Paskutinis tyrimas šioje srityje vyko 1958 metais.

Amerikiečių sociologas Džeimsas Stauntonas išanalizavo 50 lėktuvų ir traukinių katastrofų. Jis lygino žmonių, patekusių į katastrofą, skaičių, žuvusiųjų skaičių ir transporto talpumą. Ir gretino su lėktuvais ir traukiniais, per tą patį laiką sėkmingai pasiekusiais tikslą.

Jo išvada tokia. Dauguma tragedijų įvyksta tada, kai transportas keleivių pripildytas tik 60 proc. Ir atvirkščiai: jeigu transportas pripildytas 75 proc., – katastrofa mažai įtikima.

Keleivių, paskutiniu momentu atsisakiusių kelionės pasmerktu reisu, ir tuomet būta nemažai. Žmonės, išvengę žūties, negalėjo pripažinti pajutę nelaimę: kas nors nenumatyta sukliudydavo jiems išvykti – pavyzdžiui, vienas prieš kelionę savo namuose išsisuko koją, kitam paprasčiausiai paleido vidurius.

„Tai pasąmonės signalas“

Rašytojas Stefanas Kingas ilgai domėjosi nepaprastais žmonių išsigelbėjimais katastrofų metu ir mąstė apie nuojautos dovaną, kurią, jo įsitikinimu, visi žmonės turėjo prieš tūkstančius metų.

Šeštasis jausmas atrofavęsis tik per paskutiniuosius keletą šimtmečių – nes jis žmogui jau nereikalingas. „Kokia prasmė sėdint kontoroje staiga pajusti, kad tavo žmoną nutrenkė mašina, jeigu tau vis tiek apie tai praneš telefonu?“ – samprotauja Kingas.

Tačiau gyvūnai tokią nuojautą išsaugojo. 2004 m. gruodį po cunamio Šri Lankoje nebuvo rastas nė vienas žuvęs žvėrelis. Netgi Jalos draustinyje, kur gyveno daugybė laukinių gyvūnų. „Mes neradome nė vieno žuvusio gyvūno, – pareiškė parko direktorius Ch. D. Ratnajakė. – Visi drambliai ir leopardai gyvi. Nenukentėjo nė vienas triušis. Matyt, gyvūnai nujautė pavojų.“

Kingo manymu, nuojautos dovana nugrimzdo žmoguje kažkur labai giliai. Todėl pasąmonė dažnai ir siunčia mums signalus apie artėjantį pavojų – negalavimo, išsiblaškymo ir netgi rimtų traumų pavidalu. „Liga prieš skrydį yra ne kas kita, kaip pasąmonės signalas“, – mano rašytojas. Ši teorija neva galinti paaiškinti daugelį stebuklingų išsigelbėjimų.

Pribloškiantys sutapimai

Net ir pačių didžiausių skeptikų ir materialistų gyvenime pasitaiko nepaaiškinamų sutapimų. Paaiškinti juos bandė daugelis išskirtinių protų, tačiau proto jėgos šiai užduočiai įveikti kol kas negana…

1900 liepos 28 d. Italijos karalius Umbertas I vakarieniavo restorane Monzos mieste. Paaiškėjo, kad įstaigos šeimininkas, irgi vardu Umbertas, gimė su karaliumi tą pačią dieną ir tame pačiame mieste. Maža to, abiejų bendravardžių žmonos turėjo vienodus vardus. Jų vestuvės vyko irgi tą pačią dieną, o restoranas buvo atidarytas tą dieną, kai buvo karūnuotas karalius.

Karalius ir nekaralius dėl to labai džiūgavo ir sutarė kitą dieną nueiti į stadioną. Tačiau nekilmingasis Umbertas rytą numirė, o po kelių valandų karalių nušovė anarchistas.

1944 metais, likus kelioms dienoms iki sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje, britų „Daily Telegraph“ buvo išspausdintas nekaltas kryžiažodis. Jo atsakymuose buvo užšifruoti lemtingos Antrajame pasauliniame kare operacijos kodai – net ir desantininkų operacija „Overlord“. Anglų žvalgybą ištiko šokas. Tačiau paaiškėjo, kad kryžiažodį, neturėdamas jokių piktų kėslų, sudarė paprastas mokyklos mokytojas.

1896 m. mažai kam žinomas fantastas Morganas Robertsonas Londone išleido romaną „Titano“ žūtis“ apie pirmą ir paskutinį paties didžiausio keleivinio laivo žūtį susidūrus su ledkalniu.

Ir išgalvoto „Titano“, ir tikrojo „Titaniko“, nuskendusio 1912 m. balandį, išvaizda bei laivo charakteristikos sutapo. Taip pat sutapo ir aukų skaičius. Be to, išgalvotasis „Titanas“ nuskendo irgi 1912 balandį…

Edgaras Po „Artūro Gordono Pimo istorijoje“ pasakoja, kaip po laivo sudužimo bei blaškymosi okeane ekipažas suvalgė Ričardą Parkerį. 1884 m. sudužus jachtai „Minuetas“, jūreiviai suvalgė jungą Ričardą Parkerį.

1978 m. rugpjūčio 6 d. 21.40 val. netikėtai suskambo mėgstamas popiežiaus Pauliaus VI žadintuvas, puikiai veikęs 55 metus ir nustatytas šeštai valandai ryto. Tačiau būtent 21.40 val. jo šeimininkas baigė savo kelionę šioje žemėje.

Žinomas aktorius Entonis Hopkinsas, gavęs vaidmenį filme „Mergaitės iš Petrovkos“, niekur negalėjo nusipirkti romano, tačiau rado jį ant suoliuko, be to, su autoriaus pastabomis, skirtomis režisieriui.

Ar galima pavadinti atsitiktiniu sutapimu tragišką JAV prezidentų, išrinktų metais, kurie baigiasi nuliu, likimą? Linkolnas (1860), Garfildas (1880), Makinlis (1900), Kenedis (1960) buvo nužudyti, Harisonas (1840) mirė nuo plaučių uždegimo, Ruzveltas (1940) – nuo poliomielito, Hardingas (1920) patyrė sunkų infarktą. Į Reiganą (1980) buvo pasikėsinta. 2000 m. į Baltuosius rūmus atėjo Bušas. Jį patį likimas sergsti, bet būtent jo valdymo metu Amerikoje įvykdytas pats baisiausias istorijoje teroristinis aktas.

Du prezidentai – vienas likimas

Linkolnas buvo išrinktas prezidentu 1860 m., Kenedis – 1960 m.

Abu prezidentai buvo mirtinai sužeisti penktadienį. Abiem kulka pataikė į galvą iš užpakalio. Abu žuvo žmonos akivaizdoje.

Po vieną vaiką abu prezidentai neteko iki pergalės rinkimuose ir po vieną – jau dirbdami Baltuosiuose rūmuose.

Linkolnas buvo nušautas Fordo teatre. Kenedis nušautas „Linkolne“ – firmos „Ford“ mašinoje.

Žuvusių prezidentų įpėdiniais tapo viceprezidentai vienodomis pavardėmis – Džonson. Endrius Džonsonas gimė 1808 m., Lindonas Džonsonas – 1908 m.

Prezidento Linkolno asmeninio sekretoriaus pavardė – Kenedis. Prezidento Kenedžio asmeninio sekretoriaus pavardė – Linkolnas. Abu sekretoriai prezidentų žuvimo dieną primygtinai siūlė pakeisti dienos planą.

Abraomo Linkolno kandidatūrą pasiūlė karinių jūrų pajėgų ministras, pavarde Džonas Kenedis.

Linkolno žudikas Džonas Butas gimė 1839 m. Kenedžio žudikas Li Harvis Osvaldas – 1939 m. Abu jie buvo užmušti be teismo.

Džonas Butas šovė į Linkolną teatre ir buvo sugautas sandėlyje. Osvaldas šaudė pro sandėlio langą ir buvo sugautas kino teatre.

Lincoln ir Kennedy pavardės susideda iš 7 raidžių, Andrew Johnson ir Lyndon Johnson – iš 13 raidžių, John Wilkes Booth ir Lee Harvey Oswald – iš 15 raidžių.

Prieš pat mirtį Linkolnas lankėsi Monro (Merilendo valstijoje). Kenedis prieš mirtį turėjo romaną su Merilina Monro…

Fizika ir psichika

Šį klausimą narpliojo du garsūs šveicarai – vienas šiuolaikinės fizikos pagrindėjų Nobelio premijos laureatas Volfgangas Paulis ir psichologas Karlas Jungas, garsiausias Froido sekėjas.

Paulis suformulavo kertinį kvantinės fizikos principą: dvi dalelytės negali būti vienodos būsenos. Jungas išgarsėjo teorija apie kolektyvinę pasąmonę ir archetipus.

Paulis ir Jungas paskelbė bendrą darbą „Sinchroniškumas, arba Atsitiktinio ryšio principas“, savotišką savo teorijų hibridą. Šių mokslininkų teorija sutapimus traktavo kaip tam tikro universalaus principo, kuris sujungia į visumą visus fizikos dėsnius, pasireiškimą. Paslaptingi reiškiniai, telepatijos ir ateities spėjimo atvejai taip pat galį būti bendrų fizikos dėsnių atsispindėjimas išoriniame žmonių gyvenime.

Vyšnios pyrage

Minėtose sutapimų istorijose statistiškai patikimos sutapimų tikimybės analizės nėra. O moksliniams tyrimams tai padaryti būtina. Būtina pasverti visus faktorius, turėjusius įtakos sutapimams pasireikšti. Tikrinant ekspertizę dažnai nustatomos klaidos – net ir labai kruopščiai bei sąžiningai dirbę žmonės kartais klaidingai užrašo faktus. Mokslo istorijoje tokių epizodų nemaža.

Kalbant apie Jungo ir Paulio teoriją, reikia pasakyti, kad šiuolaikinei teorinei fizikai universalus principas, reguliuojantis sutapimus ir ateities spėjimą, nėra žinomas.

Bet kuri šeimininkė jums patvirtins, kad vyšnios pyrage niekada nepasiskirsto tolygiai. Pagal tikimybių teoriją, nepriklausomi objektai turi tendenciją plaktis į krūvą. Tačiau numatyti šį pasiskirstymą neįmanoma.

Vadinasi, sutapimai yra neišvengiami, atsitiktiniai ir neprognozuojami.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Jo didenybė atsitiktinumas"

  1. arsua

    tikrai idomu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.