Tai, kas pastaruoju metu dedasi „Sodros” Panevėžio skyriuje, – sveiku protu nesuvokiami dalykai.
Šioje valstybės įstaigoje direktorė Gražina Ščerbickienė tvarkosi lyg savo kieme, čia nevaržomi gali dirbti tik jai asmeniškai parankūs darbuotojai, visi kiti čia turi tik vykdyti net kvailiausius nurodymus, taikstytis su finansinėmis skriaudomis, baimintis galimo šantažo ir terorizavimo.
Tokią savo nuomonę „Panevėžio rytui” išsakė iš darbo „Sodros” Panevėžio skyriaus savo noru besitraukianti ir į prokuratūrą dėl galimo duomenų klastojimo „Sodros” Panevėžio skyriuje kreipusis Ona Verikienė.
Šis įtampos pūlinys tvinko jau ne vienerius metus ir daug kas prognozavo, kad vėliau ar anksčiau toks direktorės vadovavimo stilius tą pūlinį prakiurdins. Buvo tik spėliojama, kuri darbuotoja bus ta, kuri nebeištvers ir atvirai prabils.
Maža to, „Panevėžio rytas” išsiaiškino, kad dėl Panevėžio skyriaus vadovų kaltės „Sodra” neteko net 6,6 milijono litų „Ekrano” mokesčių.
Panevėžio skyrius gal netgi specialiai, susitaręs su bankrutuojančios įmonės vadovais, delsė ir laiku nepareikalavo šių pinigų iš „Ekrano”, o po to jau buvo vėlu.
Beveik 10 metų „Sodroje” išdirbusi ir praėjusiais metais pelniusi valdybos padėkos raštą už nepriekaištingą darbą O.Verikienė teigė, kad dar gal būtų likusi dirbti mėgstamo darbo Panevėžio skyriuje, jei ne nuo pavasario prasidėjęs sistemingas jos persekiojimas.
Draudėjų ir apdraustųjų skyriuje vyresniąja specialiste dirbanti O.Verikienė sakė nepriklausiusi „direktorės žmonių” kastai ir todėl visada jautusi G.Ščerbickienės nemalonę.
Tačiau iki tol ši asmeninė vadovės nuostata bent jau netrukdžiusi jai atlikti tiesioginių pareigų. Dabar direktorės veiksmai pakvipę visišku susidorojimu.
Sniego krytis išjudino laviną
Dar prieš trejus metus nuo kritusios sniego atplaišos nukentėjo „Sodros” kieme laikytas O.Verikienės automobilis. Sniegas nukrito nuo „Sodros” pastato stogo.
Tada O.Verikienė kreipėsi į draudėjus ir gavo kompensaciją už suniokotą turtą. Šį pavasarį draudimo bendrovė kreipėsi į „Sodros” Panevėžio skyrių, kad jis padengtų apie 800 litų sumą, nes yra kaltas dėl nevalomo stogo.
Tada ir prasidėjęs baisus puolimas. Netikėtai darbe į O.Verikienę, jos teigimu, kreipėsi direktorės pavaduotoja Rūta Matulytė ir patarė pačiai sumokėti tą sumą. Pavaduotoja leido suprasti, kad šitaip nepasielgus gali baigtis blogai.
O.Verikienė nepakluso. Dėl staiga pablogėjusio mikroklimato darbovietėje moteris ėmė jaustis blogai, vieną dieną išvyko į Kauną gydytojų konsultacijos. Nors pagal įstatymus O.Verikienei darbo užmokestis už tą dieną turėjo būti priskaičiuotas, tai nebuvo padaryta.
Praėjus vos 7 dienoms ji nebuvo išleista pas notarą.
Birželio pabaigoje moteris ketino pasveikinti vyriausiąjį sūnų Vilniaus Gedimino technikos universiteto diplomo gavimo proga, tačiau penktadienį išeiti iš darbo dviem valandomis anksčiau jai nebuvo leista. Dviejų sūnų motinai tai buvo nemenkas smūgis. Pažeminimas buvo itin skausmingas ir tuo, kad kitoms darbuotojoms „Sodroje” tokie draudimai neskiriami.
Tada, nepatikėjusi, kad jos neišleidžia iš darbo, moteris bandė kreiptis tiesiai į G.Ščerbickienę, tačiau ši ją tiesiog išvariusi iš kabineto.
Sveikata vis blogėjo
Šį pavasarį O.Verikienė atlaikė sunkią vidaus organų operaciją. Grįžusi į darbą moteris neteko žado: jai nesant jos asmeniniai daiktai buvo perkelti į kitą kabinetą, buvo padidintas darbo krūvis, o tuo tarpu kitos direktorės malonėje esančios skyriaus darbuotojos aptarnauja kur kas mažiau klientų.
Po to, kai O.Verikienė parašė skundą „Sodros” valdybos direktoriui Mindaugui Mikailai, darbo krūvis jai buvo sumažintas net 100 klientų.
Paprašiusi vienkartinės pašalpos dėl ligos, O.Verikienė taip pat sulaukė neigiamo atsakymo, nors šiaip jau visi kiti darbuotojai, pasak moters, jas gauna net nepateikę išlaidas liudijančių dokumentų.
Sveikata moteriai ir toliau blogėjo. „Sodros” darbuotoja kreipėsi konsultacijos į psichologus ir psichiatrus. Jie savo išvadoje įrašė, kad pacientės būklė blogėja dėl darbdavio kaltės.
Pasveikino baisiais raštais
Tačiau baisiausia O.Verikienės laukė dar priešakyje.
Šio mėnesio pradžioje po atostogų grįžusi į darbą moteris net nespėjo pasisveikinti su kolegėmis, kai jai personalo skyriaus darbuotoja Renata Šniukštaitė įteikė du ją iš siaubo tiesiog prie žemės prikausčiusius tarnybinius pranešimus apie nusižengimus darbe.
Pirmajame buvo teigiama, kad ji yra įtariama prieš du mėnesius pažeidusi etikos principus. Etikos principai esą buvę pažeisti tada, kai O.Verikienė įsakmiu tonu pareikalavo parašyti „Nesutinku” ant nesutikimo išleisti sveikinti sūnaus diplomo įteikimo proga ir neva grasino iškviesianti TV pagalbą.
O.Verikienė tikino, kad tai buvo tiesiog išsigalvota – vien šmeižtas. Ji nieko panašaus nedarė – nei balsą kėlė, nei grasino. Jos visai ne toks būdas.
Kvepia duomenų klastojimu
Antrajame pranešime teigiama, kad ji klaidingai atliko finansinę ataskaitą – užfiksuotas draudėjo įsiskolinimas neatitinka 100 litų. Tai nereiškė, kad tie pinigai pasisavinti. Tiesiog jie neva per darbuotojos žioplumą ir aplaidumą neužfiksuoti popieriuje.
Nedelsiant, lyg tai būtų valstybinės svarbos dalykai, buvęs sušauktas skubus posėdis.
O.Verikienė neabejojo, kad jai bandoma šitaip „įpaišyti” papeikimus ir po to atleisti iš darbo. Darbuotojos, rašiusios tarnybinius pranešimus, pasak moters, tiesiog klusniai vykdė sveiku protu nesuvokiamus direktorės nurodymus.
Po tokių incidentų O.Verikienei neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teisėsaugininkus dėl galimo kompiuterinių duomenų klastojimo siekiant apkaltinti blogu pareigų atlikimu.
Moteris neabejoja, kad finansinę ataskaitą ji atliko teisingai. Tiesiog „Sodros” valdžia galėjo ryžtis savo pavaldinių rankomis suklastoti duomenis, kad po to galėtų užsipulti O.Verikienę.
Yra savi ir nesavi
Pasilikti dirbti „Sodroje” O.Verikienė nebeturi ne tik jėgų, bet ir jokių paskatų. Ji jau seniai įsitikino, kad čia lipti karjeros laiptais sąžiningiems ir tikrai geriems darbuotojams yra neįmanoma. Tiesiog tuo esą nesuinteresuota pati G.Ščerbickienė.
Karjerą skyriuje daro tik „direktorės žmonės”. Jie kartais netgi būna menkesnio išsilavinimo, be patirties. Tačiau jie yra direktorei patikimi.
Dar neseniai G.Ščerbickienė spaudoje teigė, kad ne su visais savo pavaldiniais ji galėtų eiti į žvalgybą, o tik su „patikimais, ištikimais ir stipriais žmonėmis, kurių kolektyve yra nemažai”.
„Ko norėti, kai direktorė net viešai deklaruoja, kad jai reikia ištikimų, o ne kompetentingų darbuotojų”, – savo nuomonę apie direktorės vadovavimo stilių dėstė ir stebėjosi O.Verikienė.
„Sodroje” jau seniai vieša paslaptis, kad bandyti kilti karjeros laiptais gali drįsti tik tie, kuriems malonę parodo pati vadovė.
Pasak O.Verikienės, jei vyksta koks nors konkursas aukštesnėms pareigoms užimti, tu gali dalyvauti jame tik tuo atveju, jei išgirsti slaptažodį iš pačios direktorės lūpų.
„Aš norėčiau tave matyti šiame poste”, – neva turi ištarti G.Ščerbickienė, ir tas žmogus jau tampa išrinktuoju, tai yra konkurso nugalėtoju.
Dalyvauti konkurse neišgirdus šio slaptažodžio nėra tikslo – vis vien esą pralaimėsi.
O.Verikienė yra viena iš nedaugelio universitetinį aukštąjį ekonomisto išsilavinimą turinti darbuotoja, jos laipsnis prilygintas magistrui, tačiau stebuklingų žodžių iš G.Ščerbickienės ji niekada neišgirdo.
O direktorei pataikaujantys darbuotojai kyla karjeros laiptais net ir be reikiamo išsilavinimo ir kompetencijos. Redakcijos duomenimis, tik specialųjį vidurinį išsilavinimą turinti pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja Jadvyga Valonienė net negali užimti tokių pareigų.
Į pranešimą apie neskaidrius konkursus Panevėžio skyriuje „Sodros” vadovas M.Mikaila atsakė formaliai. Esą ištirti skundo buvo neįmanoma todėl, kad panevėžietė nenurodė jokio konkretaus atvejo.
Dar įdomiau, kai į prašymą atsiųsti savo atstovus į konkursus ir atvežti papildomus konkurso klausimus, „Sodros” valdybos atstovai atsakė, jog tai ne jų reikalas.
Klientės įvertino specialistę
„Panevėžio rytas” pasidomėjo, kokia O.Verikienės aptarnaujamų „Sodros” klientų nuomonė apie ją.
Panevėžio kredito unijos vyriausioji buhalterė Irena Buterlevičienė net ilgai nemąsčiusi atsakė, kad tai – labai maloni, korektiška moteris, labai tinkanti savo pareigoms.
„Visada viską žino, pataria”, – dar pridėjo I.Buterlevičienė.
Panevėžio rajono poliklinikos personalo skyriaus vedėja Regina Žudienė sakė galinti apie šią „Sodros” darbuotoją atsiliepti tik gerai.
„Kad ir kartais klaidų būna ar kiek pavėluoji – jokių piktų priekaištų, viską sprendžia greit ir maloniai”, – sakė R.Žudienė.
Aplinkos apsaugos Panevėžio departamento vyriausioji buhalterė Nijolė Gailiušienė prisipažino, kad labai apgailestavo, kai O.Verikienę pakeitė kita.
„Ekranui” – milijonai labdaros
Autoritarinis „Sodros” Panevėžio skyriaus valdymas, blogas mikroklimatas kolektyve – tai dar ne viskas.
Baisiau gali būti tai, kad G.Ščerbickienės vadovaujamas kolektyvas galbūt netgi tyčia vilkino laiką, kai galima buvo atsiimti iš „Ekrano” gamyklos nesumokėtus mokesčius „Sodrai”. Taip „Sodra” neteko 6,6 milijono litų.
Liepą „Ekrano” skola „Sodrai”, „Panevėžio ryto” žiniomis, jau buvo išaugusi iki 12 mln. litų.
Prieš paskelbiant „Ekranui” bankrotą „Sodra” turėjo galimybę atsiimti mokesčių pinigus – jų banko sąskaitoje tuomet buvo. Tačiau Panevėžio skyrius to nedarė.
„Sodra” turėjo bent jau laiku uždėti areštą daliai „Ekrano” turto – tai būtų garantavę pinigų susigrąžinimą. Bet ir tai buvo nepadaryta.
G.Ščerbickienės galėjo paprašyti pasigailėti ir dabar jau tik buvęs įtakingas „Ekrano” vadovas E.Žvybas.
Bylinėjasi teisme
„Ekrano” bankrotas pareikalavo netgi principingų „Sodros” darbuotojų aukų.
„Panevėžio ryto” žiniomis, dėl „Ekrano” bylos su darbu „Sodroje” buvo priversta atsisveikinti ir viena iš skyriaus vadovių, dirbusi bankroto procedūrų srityje.
Už tai, kad nekreipdama dėmesio į vadovų norus, areštavo dalį „Ekrano” turto, ji gavo nuobaudą – griežtą papeikimą. Kai darbuotoja esą išgirdo, kad jai rengiamas antras sufalsifikuotas papeikimas, ji išėjo iš darbo ir dabar bylinėjasi teisme.
Bylą Panevėžio administraciniame teisme buvusi „Sodros” Panevėžio skyriaus darbuotoja laimėjo ir laukia galutinio – Apeliacinio teismo sprendimo.
Iš darbo „Sodroje” buvo išmesta ir gydytoja Daiva Armonaitė.
Tarnybines nuobaudas pastaruoju metu gavo iš eilės jau bene septynios „Sodros” darbuotojos.
Kai kas spėja, kad taip bandoma įbauginti O.Verikienės pusę palaikančias moteris.
Neteko kompensacijų
Neseniai „Panevėžio rytas” rašė apie tai, kaip, keičiantis vyriausybėms, apskričių viršininkai netekę pareigų tik dviem valandoms gauna milžiniškas atlyginimo dydžio išeitines kompensacijas.
Panašiai vyksta ir „Sodroje”. Tik čia dar aiškesnė riba tarp vadovų ir paprastų darbuotojų.
Šių metų pradžioje Panevėžyje, kaip ir visoje šalyje, buvo reorganizuojama „Sodros” struktūra – pašalpų ir pensijų darbuotojų etatai buvo naikinami, o atleidžiami darbuotojai konkurso būdu perėjo dirbti į valstybės tarnybą.
Panevėžyje apie 70 darbuotojų esą direktorės spaudžiami sutikę parašyti prašymus savo noru išeiti iš darbo, tada iš karto jie buvo vėl įdarbinti.
Taip darbuotojai neteko ne tik išeitinių kompensacijų, bet ir liko be atostogų.
Tačiau „direktorės žmonės”, pasak šaltinių, gavo ir išeitines išmokas, ir naują darbą. Taip buvo pamaloninta ir pensijų skyriaus vedėja Loreta Varnienė.
Vadovės alga – didžiulė
Paprasti „Sodros” darbuotojai į rankas gauna nedidelius, net 1000 litų nesiekiančius atlyginimus. Tuo tarpu G.Ščerbickienė, „Panevėžio ryto” žiniomis, sau išsimoka ne tik solidų 4,2 tūkst. litų atlyginimą, bet ir milžiniškus priedus bei premijas.
Per praėjusių metų paskutinį ketvirtį G.Ščerbickienei buvo priskaičiuota 21,6 tūkst. litų suma. Vien už gruodį direktorė gavo beveik 10 tūkstančių litų.
Paprasti darbuotojai Panevėžio skyriuje negauna netgi jiems priklausančių priedų už kvalifikaciją.
2002-2003 metais Panevėžio skyriuje darbuotojams buvo neteisėtai sumažinti atlyginimai.
Sunkiai prisiminė išvarymą
G.Ščerbickienė tikino, kad apie O.Verikienės reikalą labai nedaug žino. Tik tiek, kad kai ji pati atostogavo, ši darbuotoja buvo parašiusi raštą „Sodros” valdybai ir iš ten buvo atvykusi komisija tirti. Tačiau O.Verikienės skundai nepasitvirtinę.
„Aš su ja tiesiog nebendrauju”, – prisipažino G.Ščerbickienė.
Anot direktorės, bendrauti su eiline darbuotoja yra skirti kiti specialistai.
Priminus O.Verikienės išvarymą iš kabineto, G.Ščerbickienė iš karto atsakė, kad to negali būti, bet vėliau pripažino, kad vieną kartą išties nesiteikusi skirti dėmesio jos to prašiusiai darbuotojai.
„Aš jai pasakiau, kad negaliu pakeisti skyriaus vedėjos sprendimo, nes vedėja geriau tą žino”, – prisiminė direktorė.
Paklausta, ar tuomet skyriaus vedėja yra viršesnė už įstaigos direktorę, pašnekovė apsimetė nesupratusi klausimo, o paskui pridėjo, kad ji viską sprendžia pasitardama su kitais vadovais.
Nuobaudų neskirs
„Apie jokį susidorojimą su darbuotoja ir kalbos nėra”, – tikino G.Ščerbickienė.
Ir dabar sudaryta komisija, direktorės žiniomis, lyg ir nežada skirti nuobaudų O.Verikienei, atsižvelgusi į tai, kad darbuotoja anksčiau buvo apdovanota už darbą ir ilgai sirgo.
Paklausta, ar kolektyvo drausminimas ir darbo gerinimas nuobaudomis yra jos vadovavimo metodas, G.Ščerbickienė iš pradžių tvirtino, kad nuobaudų pastaruoju metu neskirta, tai šmeižtas, paskui pripažino, kad kai darbuotojai padaro nusižengimą, jeigu nusipelnė, tai reikia ir bausti.
„Gink Dieve, mūsų ne tikslas, ne tikslas. Kaip tik mes žmogų auklėjam, žiūrim, aiškinamės”, – tikino didelio kolektyvo vadovė.
Dėl galimo konkursų valstybės tarnyboje neskaidrumo G.Ščerbickienė atsakė, kad komisija iš „Sodros” valdybos tą ištyrė ir O.Verikienei atsakė.
„Aš tam neturiu įtakos. Jeigu ji niekur konkursuose nedalyvavo, tai kaip ji gali užimti aukštesnį postą”, – retoriškai klausė G.Ščerbickienė.
Atmintis staiga sutriko
Apie šį kovą vykusius pertvarkymus pašalpų ir pensijų skyriuje, kai darbuotojos buvo priverstos rašyti pareiškimus išeiti iš darbo negaunant išeitinių pašalpų, G.Ščerbickienė kažkodėl visiškai neprisiminė.
Ji teigė, kad tai jau „senas reikalas”, vykęs visos šalies mastu.
Direktorė nemanė, kad buvo nuskriaustos paprastos darbuotojos, nes viskas vykę pagal įstatymus. Paklausta, kodėl tuomet skyriaus vedėja gavo išeitinę pašalpą, pašnekovė vėlgi atsakė, kad to neprisimenanti.
„Ekranui” stengėsi padėti
G.Ščerbickienė nepripažino, kad buvo delsta pasiimti „Ekrano” mokesčius „Sodrai”, nors iš pokalbio su ja buvo galima suprasti, kad viskas vyko kaip tik itin delsiant.
„Ekrano” vadovai kreipėsi į mus pagalbos, visi jiems bandė padėti. Visos šalies mastu buvo sprendžiama ta problema. Per tą laiką, kol aiškinomės situaciją, mes neturėjome teisės imti pinigus”, – tikino direktorė.
Vadovė dievagojosi, kad jokio įsakymo iš viršaus vilkinti mokesčių atsiėmimą nebuvo, esą buvo tik įstatymas, o jos skyrius tik konsultavosi, kaip geriau jį vykdyti.
„Mes ką galėjome savo ruožtu, tą ir padarėme”, – taip į klausimą apie kaltę prieš pensininkus atsakė „Sodros” skyriaus vadovė.
Melavo apie atlyginimą
Apie savo atlyginimą G.Ščerbickienė kalbėjo ilgai, bet per tą laiką tepasakė vieną skaičių: kad gauna per 3 tūkstančius litų už mėnesį.
Direktorė dar miglotai pridėjo, kad metų pabaigoje gauna 50 procentų papildomą priedą, bet kartais ir negauna.
Atlyginimai kitur darbuotojams kyla, bet „Sodroje”, kaip apgailestavo G.Ščerbickienė, – ne.