Jaučiasi vienišas, bet stiprus

„Racionali politika neturi užgožti mūsų tikslų, o strateginiai tikslai negali izoliuoti nuo kaimynų.

Ši veiklos linija jau nekart pasiteisino. Jos bus laikomasi ir ateityje”, – vakar kalbėjo prezidentas Valdas Adamkus, apibendrindamas savo pirmuosius antrosios kadencijos metus.

Kalbėdamas apie vidaus politikos reikalus, šalies vadovas pabrėžė, kad jam per praėjusius metus buvo svarbiausia atkurti visuomenės pasitikėjimą Prezidentūros institucija.

„Visada siekiau glaudaus bendradarbiavimo su Seimu. Deja, šiandienė Seimo veikla liudija, kad partinė sistema išgyvena sunkią krizę – partijos dažnai konkuruoja ne idėjomis, o ambicijomis, – negailėjo kritikos V.Adamkus. – Ne kartą atkreipiau dėmesį į tai, kad tiesioginiame Seimo darbe įstatymų leidyboje vyksta smulkus techninis lopymas ir trūksta strateginio požiūrio į valstybės reikalus. Tai liudija faktas, kad Seimas neretai neranda bendros kalbos su savo paties paskirta Vyriausybe.

Nedžiuginantys prezidentui ir Vyriausybės reikalai: „Visada pasisakiau už stabilią Vyriausybę, bet jeigu stabilumas ir išlikimas jai tampa savitiksliu, tai netenka prasmės”.

Prezidento kritikos sulaukė ir teismai: „Teismams suteiktos visos nepriklausomumo garantijos, bet tai dar nereiškia, kad ši institucija turi tapti visiškai nekontroliuojama ir uždara sistema. Visuomenė turi teisę žinoti, kokiais teisiniais argumentais remiantis priimami vieni ar kiti sprendimai bent jau rezonansinėse bylose. Į šiuos mano žodžius nesureaguota”.

Šalies vadovas taip pat pripažino, jog jam nelengva buvo išsakyti ir griežtą poziciją dėl kai kurių politikų: „Per šiuos metus keletą kartų teko imtis radikalių sprendimų, išsakyti nemalonią ir nepalankią kai kuriems politikams tiesą. Darydamas šiuos pareiškimus, patikėkite, aš, kaip žmogus, nejaučiau malonumo, tačiau ir nemačiau kitos išeities”.

Prezidentavimo metinių proga V.Adamkus vakar atsakė į žurnalistų klausimus, o vėliau juos pakvietė taurės vyno.

* * *

– Ne kartą užsiminėte, kad pertvarkysite savo komandą. Ką ketinate daryti? Ar tiesa, jog nuo rudens su jumis pradės dirbti politologas Raimundas Lopata? – paklausė „Lietuvos rytas”.

– Kol kas dar nenuspręsta, kas iš komandos pasitrauks ir kas ateis. Kiekvienoje šalyje vyriausybių komandų atsinaujinimas yra normalus dalykas. Panašiu keliu eisiu ir aš.

Po vasaros atostogų ketinu pradėti darbą su atsinaujinusia komanda. Tačiau kol kas su niekuo nesu kalbėjęs dėl darbo savo komandoje.

– Rugpjūtį stažuotis į Ameriką išvyksta jūsų patarėjas vidaus politikos klausimais Darius Gudelis. Kas jį pakeis?

– Manau, mano komandoje yra žmonių, kurie laikinai galėtų jį pavaduoti.

– Kalbėdamas apie šalies politinę sistemą politologas Vytautas Radžvilas sakė, kad prezidentas galėtų laikytis aktyvesnės pozicijos, galbūt netgi ir paleisti Seimą. Ar jūs to nesiimsite?

– Neturiu net minties kėsintis į Seimą. Konstitucija yra nustačiusi aiškias ribas ir taisykles. Galiu patikinti, kad aš jų laikysiuosi.

– Kaip vertinate Seimo valdančiąją daugumą, ar ji dar turi galimybių dirbti?

– Norėčiau tik dar kartą pakartoti savo nuostatą – norėčiau matyti tvirtą ir stabiliai dirbančią Vyriausybę.

– Gal jau esate ką nors numatęs skirti generaliniu prokuroru ir kada ketinate paskelbti savo sprendimą?

– Mano sprendimo nebus anksčiau nei rudenį, kai Seimas sugrįš dirbti po atostogų.

Dėl generalinio prokuroro posto kol kas dar su niekuo nekalbėjau, bet turiu keletą pavardžių, kurias svarstau, renku reikalingą informaciją, kad galėčiau padaryti aiškų, tvirtą bei mane tenkinantį sprendimą. Turiu reikalą su savo sąžine ir tuo naudosiuosi.

– Kaip vertinate, kad jūsų kritikuotas Vilniaus meras Artūras Zuokas atkūrė savo įgaliojimus Liberalų ir centro sąjungos vadovo poste?

– Tai yra mero ir partijos sprendimas. Savo mintis apie A.Zuoką jau esu išsakęs ir daugiau jokių komentarų neturiu.

– Kaip vertinate tai, kad dėl žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės vizito į Kaliningradą premjerui Algirdui Brazauskui pakako tik pokalbio su ja?

– Tokia premjero pozicija. O į Vyriausybės reikalus per daug kištis negaliu. Manau, kad savo pareiškime labai aiškiai viską pasakiau – Lietuvoje užsienio politikos reikalus tvarko prezidentas ir Užsienio reikalų ministerija. Tuo ir vadovausiuosi.

– Kaip nacionalinio saugumo požiūriu vertinate Vyriausybės ketinimus parduoti dalį bendrovės „Mažeikių nafta” akcijų?

– Dėl šio reikalo nuolat palaikau ryšį su atitinkamomis institucijomis, tačiau už akcijų pardavimą tiesiogiai atsakinga Vyriausybė. Ji turės padaryti būtinus sprendimus.

Kai ateis laikas dėl akcijų galutinai apsispręsti, esu numatęs sušaukti Valstybės gynimo tarybą ir aptarti „Mažeikių naftos” reikalus diplomatiniu, ekonominiu bei nacionalinio saugumo požiūriu.

– Kaip vertinate Lietuvos santykius su Rusija – jie įtempti, pašliję ar geri?

– Vertinant formaliai, jokių svaresnių pasikeitimų nematau, nors tikriausiai visiems matoma tam tikra įtampa. Tačiau kai kurių Valstybės Dūmos narių pareiškimų nenorėčiau laikyti priežastimi, dėl kurios mūsų santykiai su Rusija pablogėtų.

Kita vertus, norėčiau patikinti, kad mūsų pasirinkta politika bei santykiai su Rusija turėtų būti tęsiami ir jie neturėtų mūsų nuvesti į kokį nors aklagatvį.

– Savo rinkimų kampanijos metu žadėjote nepamiršti paprastų žmonių bei jų problemų. Kaip jums pačiam atrodo, ar tesėjote šį pažadą?

– Skurdo įveikimo strategiją pateikiau Seimui ir Vyriausybei. Šiandien galiu tik apgailestauti, kad ji nevykdoma.

Tvarkyti visus socialinius reikalus – Vyriausybės bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prerogatyva. Bet aš, kaip prezidentas, taip pat jų nepamirštu ir nepamiršiu. Tačiau pats darbo vietų sukurti negaliu.

Prieš rinkimus žadėjau padėti Didžiasalyje pastatyti plytų fabriką. Buvau pasikvietęs vieną Danijos firmą, daug apie tai diskutavome. Po skaičiavimų bei svarstymų danai šio projekto atsisakė. Ką gi, kartais tenka taikytis su realybe.

Nepaisant to, galiu patikinti, jog nuolatos priminsiu Vyriausybei rūpintis tais žmonėmis, kurie šiuo metu turi socialinių problemų.

– Kiek dar laiko planuojate dirbti prezidento poste?

– Galiu patikinti, kad savo antrąją kadenciją energingai, gyvai ir su aiškiu tikslu pabaigsiu. Trečią kartą siekti prezidento posto neleistų Konstitucija, net jeigu to ir norėčiau.

– Kadencijos pradžioje viename interviu prisipažinote, kad būdamas prezidentas jaučiatės labai vienišas. Kaip yra dabar? Gal atsirado žmonių, į kurių petį, reikalui esant, galėtumėte atsiremti?

– Visame pasaulyje asmuo, kuris ant savo pečių neša valstybės vadovo atsakomybę, visada buvo ir bus vienišas.

* * *

Pirmaisiais antrosios kadencijos metais prezidentas V.Adamkus surengė 26 užsienio vizitus bei 33 keliones po Lietuvą.

Po keturis kartus V.Adamkus vyko į Ukrainą ir Belgiją, tris kartus – į Lenkiją, po du kartus – į Ispaniją ir Vatikaną.

Viešnagių po užsienio šalis metu V.Adamkus susitiko su 47 valstybių bei tarptautinių organizacijų vadovais.

Per pirmuosius kadencijos metus V.Adamkus paskyrė 18 naujų Lietuvos ambasadorių, priėmė 25 užsienio valstybių ambasadorių skiriamuosius raštus.

V.Adamkus davė 28 išskirtinius interviu užsienio šalių žurnalistams, dažniausiai – penkis kartus – jis atsakinėjo į Rusijos žurnalistų klausimus.
Birutė Vyšniauskaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , .

4 atsiliepimai į "Jaučiasi vienišas, bet stiprus"

  1. Prezidentas

    1. Susidaro įspūdis, kad Adamkaus kalbos skirtos Vilniaus elitui (tikriau skantant žmogystoms save tapatinančiais su elitu), o faktiškai tiems, kurie dalyvavo antiprezidentiniame puče nuverčiant R.Paksą…
    2. Jis nesugebėjo atsakyti net į politikuojančių – komentuojančių internautų ( nejaugi ir čia jie priskiriami runkelių kategorijai) komentarus, o juk jie ne mažiau, kaip 80 procentų akivaizdžiai pasisako neigiamai Adamkaus atžvilgiu… Ir ką jau kalbėti apie jo likusios Lietuvos supratimą…
    3. O tai ką vis to pasako dėl DRAUSMĖS IR DEMOKRATIJOS VALSTYBĖJE , tai tik de fakto fiksavimas (ką jau kiti eilę karų yra paskę) – kurios yra tik teisinio nihilizmo, dvigubų standartų teisybės ir teisingumo kriterijų, pasiektų minėtame puče ir … toliau eskaluojamo to pačio „elito“.
    4. Mano supratimu nei vienas iš pirmųjų valstybės asmenų nebus tautos išgirstas, jeigu nepripažins savo kaltės nuverčiant R.Paksą! Tai gal verta tai padaryti DĖL TOS LIETUVOS?!

  2. tomas

    Suprantu pries tai pasisakiusi komentatoriu, taciau nors ir esu didelis Adamkaus priesininkas, nesureiksminciau Pakso nuvertimo.
    Nemanau, kad dabar jau reikia ko nors atsiprasyti. Nereikejo nuversti, o atsiprasineti jau velu..

    As tik labiausiai negaliu pakesti Adamkaus neryztingumo, nesugebejimo susitvarkyti su vidaus politika ir realiai nebekontroliavimo uzsienio politikos sroviu. Pacituosiu kelis jo atsakymus, kurie ne tik patvirtina Adamkaus nesugebejima valdyti valstybe, bet ir menkina prezidento institucija:

    1. „Tokia premjero pozicija. O į Vyriausybės reikalus per daug kištis negaliu.”

    2. „Neturiu net minties kėsintis į Seimą.”

    3. „santykiai su Rusija turėtų būti tęsiami ir jie neturėtų mūsų nuvesti į kokį nors aklagatvį.”(neturetu, bet visko gali buti..)

    4. „Šiandien galiu tik apgailestauti, kad ji nevykdoma”

    5. „Prieš rinkimus žadėjau padėti Didžiasalyje pastatyti plytų fabriką. Buvau pasikvietęs vieną Danijos firmą, daug apie tai diskutavome. Po skaičiavimų bei svarstymų danai šio projekto atsisakė. Ką gi, kartais tenka taikytis su realybe. „(Dabar didziasalio gyventojai jau sotus…)

    6. „Visame pasaulyje asmuo, kuris ant savo pečių neša valstybės vadovo atsakomybę, visada buvo ir bus vienišas. (jeigu nestum, gal ir galetum skustis…)”

  3. tomui

    pasiskaitykite LR konstitucija, skyriu „LR Prezidento teises ir pareigos”, tai gal maziau bus burbulu leidziama apie Prezidento neryztinguma. Kazkodeltai vienintelis Lietuvos prezidentas iki siol neapsikakojes viesai.

  4. tomas

    LR Konstitucija skaiciau. Suprantu, kad Prezidentas negali sukurti nauju darbo vietu, negali skirti kazkokiu nuobaudu ar konkreciu sankciju Vyriausybes ar Seimo nariams.
    BET jo pareiksta nuomone, kalbos ir komentarai apie siu instituciju darba turi buti GRIEZTI, AISKUS, KONKRETUS ir TIESMUKISKI, o ne „man gal negalima kistis”, „tokia jau realybe”, „galiu tik apgailestauti”, „jie manes neklauso” ir t.t.
    Jei niekas taves neklauso ir gali tik apgailestauti, tai eik i pensija, ir galesi apgailestauti, kad cukraus mazai arbatoje.
    Nebuvo dar taip, kad Prezidentui pareikalavus, bet kuris pareigunas jo reikalavimu neivykdytu (del Zuoko ir Uspaskicho buvo ne reikalavimas o labai per aplinkui su baime paprasymas).

Komentuoti: tomui Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.