Biržuose atkurta Liudvikos Karolinos krosnis

Pabodus į stendus dėlioti Biržų muziejaus turimus ir vis randamus krosnių koklius bei jų nuolaužas, archeologė Roma Songailaitė nutarė, kad gerai būtų atkurti XVII a. šiame muziejuje (tuomet – tvirtovėje) stovėjusią kurią nors krosnį. Sumanymas kilo prieš porą metų, o štai dabar, rugsėjo pabaigoje, gausiems svečiams bus pristatyta puošni atkurtoji krosnis.

Krosnis jau pastatyta vienoje iškilmingiausių muziejaus salių, vadinamojoje Radvilų salėje. Archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, kad toje pat vietoje jos stovėta bei patalpos šildytos ir anksčiau. Naujoji krosnis bus veikiantis, o ne vien praeitį menantis eksponatas. Išbandyti jos trauką nuspręsta rugsėjo 29-ąją. Tądien muziejuje vyks konferencija, kurioje numatyta supažindinti su XVI-XVII a. Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse statytomis koklių krosnimis.

Unikali krosnis sulipdyta iš 467 daugiau nei dešimties rūšių koklių. Ją statant sunaudotos trys tonos molio ir 1300 kamininių, liaudies vadinamų šamotinėmis, plytų. Kaip pagrindas imtas koklis su pilies valdovės Brandenburgo markgrafienės Liudvikos Karolinos inicialais. Liudvika Karolina buvo Boguslavo Radvilos dukra. Tvirtovę ir visus Biržus ji valdė iš Vokietijos Brandenburgo ir Nauburgo miestų. Jos valdymo metai – 1659-1682.

Sumanius statyti krosnį ir gavus tam pinigų iš Kultūros ir sporto rėmimo fondo, pradėta ieškoti molio, iš kurio bus gaminami kokliai. Songailaitė sakė, kad pasitelktas 1645 metais išleistas Jono Naronskio-Narūnavičiaus Biržų žemėlapis ir išsiaiškinta, kur tuomet stovėjusi „ciegielnia” – plytinė. Pasirodo, jos būta prie Apaščios upės, tekančios pro Biržus. Neabejota, kad visi kokliai išdegti šioje plytinėje, mat įvertinus Lietuvos kelius, kokie jie buvo prieš porą šimtmečių, bei tuometinį transportą, galima nesunkiai suprasti, jog parsivežti iš kitur tokios trapios medžiagos kaip kokliai būtų buvę sudėtinga. O visų didžiausia nuostaba istorikus apėmė tada, kai ištyrus molį, paimtą iš „ciegielnios” vietos, cheminiai jo tyrimai visai sutapo su muziejuje turimų koklių tyrimų rezultatais. Nudžiugta todėl, kad įsitikinta, jog ne vien atkurtos krosnies koklių išvaizda atitiks senąją, bet ir pagal jų cheminę sudėtį bus nenuklysta nuo autentikos.

Vilniečio keramiko Dainiaus Strazdo vadovaujamame „Puodžių ceche” buvo gaminami visi 467 kokliai. Kaip ir Radvilų valdymo laikais, taip ir dabar, visi kokliai pagaminti prieš tai pasidarius gipso matricas. Archeologai neabejoja, kad ir daugiau nei prieš porą šimtų metų matricos būdavusios gipsinės. Iš pradžių keramikas tikėjosi, kad pavyks krosnį atkurti už 50 tūkst. litų (tiek pinigų laimėta parengus projektą bei surinkta iš rėmėjų), bet ilgainiui paaiškėjo, jog krosnies gamybai trūksta dar 30 tūkstantėlių. Tačiau šis trūkumas gamybos nesustabdė – krosnis stovi.

Songailaitė patikino, kad Lietuvoje nėra išlikusių krosnių, menančių XVII a., juolab krosnių su Liudvikos Karolinos inicialais. Arčiausiai mūsų rekonstruota šio amžiaus krosnis yra Bauskės pilyje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.