Rugpjūčio viduryje Klaipėdoje vykusio II šiuolaikinio meno festivalio „Plartforma” organizatoriai dėlioja renginio pliusų ir minusų mozaiką. Kad festivalis vyks ir kitąmet, neabejojama, tačiau renginio ateitį lems ne tik skirtų lėšų dydis, bet ir netradicinių urbanistinių erdvių likimas.
Tvarkomos piliavietės prieigose esantys Klaipėdos laivų remonto įmonės jachtų elingai ir cechai, kur šiemet vyko „Plartforma”, gali būti nugriauti kaip menkaverčiai pastatai. O festivalio koncepcija paremta būtent netradicinių erdvių panaudojimu meno projektams.
Menų sintezės paieška
Dar vienas festivalio organizatorių tikslas – menų sintezės projektų paieška.
Šiais metais festivalyje ryškiausiai tai įvardijo rašytojo Rolando Rastausko menų sintezės projektas „Berlynalijos” – įspūdžiai iš Berlyno, sugulę į poetinius tekstus, videojuostą, Godos Laurinavičiūtės šokį, perkusininko Arkadijaus Gotesmano muziką.
Meistriškumu apstulbino suomės Ilonos Janti projektas, suvienijęs šokį, cirką, akrobatiką ir muziką. Performansai ore ant virvės ir lanko – tai ištisos istorijos, savitas pasaulis didžiulėje erdvėje.
Šiemet „Plartformoje” skambėjo netipiška, į vieno žanro rėmus netelpanti muzika. Grupių „BMW” ir „Holiday rock” arsenale yra gitarų, būgnų, teraminas, vietnamietiška arfa, fleitos.
Dailės mėgėjams buvo pasiūlyta pasigrožėti „Bitės meno erdvių” projektu – didžiuliais žymiausių Lietuvos dailininkų nutapytais paveikslais. Daug dėmesio sulaukė ir klaipėdiečio Julijono Urbono grafinė erdvinė instaliacija „Pučiamųjų orkestras” – atraktyvus žaidimas, leidžiantis keisti pirminę kūrinio idėją.
Žiūrovų provokacija
Daugiausia dėmesio „Plartformoje” sulaukė Rolando Atkočiūno režisuotas spektaklis „Idioto mišios” pagal F. Dostojevskio romaną. Aktorius iš visos Lietuvos subūręs spektaklis Kaune bei Vilniuje buvo rodomas bažnyčiose. Klaipėdoje jam buvo „paskolintas” Klaipėdos laivų remonto įmonės cechas.
Pramoninės erdvės ir prabanga pulsuojančio rekvizito kontrastas vykusiai pabrėžė kūrinio herojaus balansavimą tarp sveiko proto ir beprotybės. Įspūdį sustiprino aistringa aktorių vaidyba, videoprojekcija ant sienos, šviežia žemė ant grindų.
Režisierės Dalios Jokubauskaitės režisuota „Bestuburiada” – vienas sėkmingiausių „Menų spaustuvės” projektų. Vokiečių dramaturgės I. Lausund pjesė kalba apie dabartinės visuomenės nužmonėjimą, žmones, dėl karjeros ar pelno atsisakančius savo nuomonės – stuburo.
Spektaklio veiksmas vyksta prie anoniminio viršininko durų. Čia – paradoksų ir grotesko kupina korida, kurioje į nugarą įsmeigtas peilis – žavus aksesuaras, o apsitalžymas antausiais – normalus bendravimo būdas.
Jaunos scenaristės Ramunės Čekuolytės pagal K. Serovo ir I. Vyrypajevo kino scenarijų sukurta ir režisuota pjesė – daug silpnesnis projektas. Pjesėje „Bukareštas. 1968” daug spragų, režisūra ir vaidyba dažnai nemotyvuota. Programėlėje žadamos intrigos: diktatūra, seksualinės revoliucijos spektaklyje taip ir nepasireiškė. Gal tik sovietinė atributika – raudona žvaigždė, vėliavėlės – suteikė spektakliui žavesio.
Labai įvairūs šiemet buvo šokio projektai. Olando Bruno Listopad bei klaipėdietės Agnijos Šeiko projektai išsiskyrė poetiškumu, Petro Lisausko ir Tautvilo Gurevičiaus „Sankryža” bei Liat Magnezy iš Izraelio kompozicija „All time in the air” žavėjo fizine jėga ir šokėjų meistriškumu.
Gaila, kad lietuviško santūrumo nepralaužė L. Magnezy ir jos trupės projektas „Beat up”. Apie naktinį gyvenimą pasakojantys atlikėjai šoko tarp žiūrovų, provokuodami juos prisijungti.
Žiūrovus atbaidė kainos
Pernai „Plartforma” vyko Jūros šventės metu, šiemet buvo nuspręsta festivalį rengti vėliau, kad renginiai nepaskęstų masinėse linksmybėse.
„Tačiau šiųmetinis festivalis sulaukė mažiau žiūrovų. Dabar festivalio organizacinė komanda svarsto, ar tinkamai buvo parinktas laikas „Plartformai”, – sakė festivalio koordinatorė Agnija Šeiko.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė festivalį siūlo nukelti į rugsėjo mėnesį.
Daugelio žiūrovų nepasitenkinimo sulaukė šiemet padidintos bilietų kainos. Pernai bilietai į „Plartformos” projektus kainavo tik po 5 Lt. Šiemet jų kainos svyravo nuo 10 iki 20 Lt. Atėjusieji su šeima ar panorę nueiti į keletą renginių skundėsi negalintys sau to leisti.
„Klaipėdiečiai yra išlepinti nemokamų renginių, – įsitikinusi A. Šeiko. – Už 2 valandų spektaklį sumokėti 20 Lt, manau, nėra daug. Galbūt kaina ir per didelė, jei į spektaklį eina visa šeima arba jei einama į kelis renginius. Svarstome abonemento ar nuolaidų galimybes kitais metais”.
Dalyvius bei žiūrovus erzino techniniai nesklandumai, tai, jog renginiai beveik po pusvalandį vėlavo. Žiūrovai skundėsi negausia ir per vėlai pasirodžiusia reklama, buvo sunku surasti renginių vietas Klaipėdos piliavietėje ir Klaipėdos laivų remonto įmonės teritorijoje.
Rengiamasi kitam festivaliui
Pasak menotyrininkų, šiemet festivalio programa buvo geresnė nei pernai. Atlikėjams iš užsienio itin patiko netradicinės erdvės.
„Neturime ambicijų festivalį daryti didesnį, tačiau norime jį matyti įdomesnį, įvairesnį. Norėtume pakviesti daugiau atlikėjų iš užsienio, parodyti daugiau premjerinių renginių, skatinti klaipėdiečius menininkus kurti šiuolaikinį meną”, – tikino A. Šeiko.
„Festivalis paliko gerą įspūdį, – sakė menotyrininkė G. Giedraitytė. – Džiaugiuosi, kad jis įvyko, turi tąsą. Tokio festivalio Klaipėdai reikia, nes čia šiuolaikiniai menai yra mažai eskaluojami. Akcentuojamos ir netradicinės erdvės – rodome, kad meną ir tokias erdves galima suderinti. Festivalio kartelė yra užkelta aukštai. Šiemet „Plartforma” vyko tik antrą kartą, o jau sulaukiama paraiškų iš užsienio, noriai festivalyje dalyvauja Vilniaus ir Kauno menininkai.”