Prieš dešimtmetį pradėtas diagnozuoti aktyvumo ir dėmesio sutrikimas šiandien kamuoja vis daugiau vaikų.
Susibūrė į draugiją
Pagalba hiperaktyviems vaikams ir jų tėvams susirūpinta prieš dvejus metus. Tada Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacijos iniciatyva įkurta draugija, suvienijusi šeimas, auginančias aktyvumo ir dėmesio sutrikimų turinčius vaikus. Draugijos pagrindinis tikslas – hiperaktyvių vaikų integracija į visuomenę. Draugijos atstovė Žemaitijos regionui Daiva Smilginienė, pati auginanti dvynius sūnus, turinčius hiperkinezinį sutrikimą, teigė ne kartą patyrusi priešiškumą. „Visuomenė siekė atskirti tuos vaikus, siųsti į internatus. Jie dažnai turi aukštą intelektą. Tik bėda ta, kad šie vaikai praranda savikontrolę, jie nesugeba valdyti emocijų. Elgesio problemų turintys vaikai turėtų būti ugdomi pagal bendrąją mokymo programą. Užuot tai dariusios, mokyklos kratosi tokių vaikų”, – sakė D.Smilginienė.
Ji save vadina hiperaktyvia mama. Vaikystėje irgi buvo hiperaktyvi mergaitė, tad jos sūnūs paveldėjo šį raidos sutrikimą. Jos vyresnysis sūnus neišsiskiria iš bendraamžių, kiti du – kaip ji pati įvardija, nepatogūs vaikai.
Kaltas požiūris
Pagrindinė problema, anot pašnekovės, vyraujantis neteisingas požiūris. Tėvai kaltinami tuo, kad vaikų neauklėja. „Blogiausia, kad tie kaltinimai žeriami vaikams girdint. Turint omeny, kad šie vaikai labai jautrūs, jie skausmingai reaguoja į kaltinimus tėvams, dažnai imasi ginti juos ir pačius save. Tai traumuoja vaikus, provokuoja agresiją, kuri skatina asocialų elgesį, polinkį į nusikaltimus”, – aiškino hiperaktyvių vaikų mama.
Vaikas namuose yra saugus, pabrėžė pašnekovė, bet mokykloje jis paliktas vienas. Situacija išliks kebli, kol, anot D.Smilginienės, pedagogai nepakeis savo požiūrio į hiperaktyvius vaikus ir jų tėvus. Problema reikia pradėti rūpintis, kol vaikas dar darželyje.
Būtina pagalba
Padėti hiperaktyviems vaikams galima tik bendromis tėvų ir specialistų pastangomis. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Dalios Bortnikienės nuomone, pagalba tokiems vaikams turėtų būti jungtinė. „Svarbu, kad mokytojas atsižvelgtų į vaikų psichiatro rekomendacijas, kad skirtų kuo daugiau dėmesio. Dažnai daroma klaida, kai pamokai trukdantis vaikas pasodinamas į paskutinį suolą. Turėtų būti atvirkščiai. Hiperaktyviam vaikui geriausia būtų sėdėti pirmame suole, kad jis nebūtų paliktas, užmirštas”, – sakė psichologė.
Anot jos, dėmesio ir elgesio sutrikimų turintys vaikai turėtų būti lavinami pagal specialiąją (modifikuotą arba adaptuotą) programą tik tada, kai to reikalauja vaiko tėvai, pedagogai. Svarbu, kad šiame procese bendradarbiautų ir mokyklos specialusis pedagogas, administracija, miesto Švietimo skyrius.
Svarbiausia – šeima
Svarbiausias vaidmuo organizuojant pagalbą hiperaktyviems vaikams tenka šeimai. Psichologė D.Bortnikienė tvirtino, kad tėvų indėlis turėtų būti didžiausias. „Svarbu, kad tėvai atstovautų vaiko interesams, kad kalbėtųsi su specialistais, tartųsi su pedagogais. Mokyklos keitimas – ne išeitis. Vaikui dėl to tik sunkiau”, – aiškino psichologė.
Pasak specialistės, hiperaktyviam vaikui ypač svarbu stabilumas ir struktūra. „Jam reikia nusistovėjusios kasdienės rutinos gerąja prasme. Todėl būtina kuo labiau gerinti vaiko aplinką. Kai ši bus tvarkinga ir struktūruota, vaikas pamažu ir dvasiškai taps stabilesnis”, – sakė D.Bortnikienė.
Nemoka dirbti
Du hiperaktyvius vaikus auginanti D.Smilginienė pritarė, kad vaikams būtinas pastovumas. Tada, anot jos, vaikas nejaučia nerimo, jo emocijos įgyja pusiausvyrą ir mažiau kyla elgesio problemų.
D.Smilginienė apgailestavo, kad mokykla problemą konstatuoja, bet jos spręsti nepadeda. „Kadangi pedagogai nemoka dirbti su tokiais vaikais, šie mėtomi iš vienos mokyklos į kitą. Jei nuolat tu esi gąsdinama, kad išmes iš mokyklos, kaip tada normaliai vaiką auklėti?” – retoriškai klausė D.Smilginienė.
Pasak pašnekovės, tėvai ir ugdymo įstaigų vadovai neranda bendros kalbos, todėl ir pagalba hiperaktyviems vaikams nėra efektyvi.
Myli aklai
Klaipėdos P.Mašioto vidurinės mokyklos direktorė Janina Grigienė pritarė nuomonei, kad ugdymo įstaiga ir tėvai turi dirbti vieningai, kad padėtų hiperaktyviam vaikui integruotis į visuomenę.
Tačiau, pasak direktorės, svarbiausias vaidmuo turi tekti šeimai. Tėvai, kaip teigė pašnekovė, dažnai daro didelę klaidą. „Savo vaikų akivaizdoje jie ima kaltinti mokytojus, neva šie blogai dirba, nesugeba pasirūpinti jų vaiku. Taip vaikas dar labiau skatinamas priešintis mokyklos tvarkai, nepaklusti. Jo nusižengimai yra pateisinami, už juos nereikalaujama atsakomybės”, – aiškino direktorė. Ji įsitikinusi, kad taip vaikai tik skatinami blogai elgtis, nepaklusti.
J.Grigienės manymu, netinkamas auklėjimas sukelia daug problemų, kurios labai apsunkina hiperaktyvaus vaiko integraciją į visuomenę.
„Kalta akla meilė ir per didelis didžiavimasis savo vaiku. Kaip užauginsi dorą žmogų, jei vaiko akivaizdoje žemini pedagogą? Juk tik savo geru pavyzdžiu galima parodyti vaikui teisingą kelią”, – tvirtino mokyklos direktorė. Jos nuomone, visuomenė, teisėsaugos institucijos ir kiekvienas pats turėtų prisidėti prie vaikų auklėjimo. Abejingumas tik skatina blogą elgesį, agresiją.
Trukdo mokytojams
Siekdama atremti kaltinimus neva mokytojams trūksta pasirengimo dirbti su hiperaktyviais vaikais, J.Grigienė skubinosi apginti kolegas. „Mokytojams labai sunku, nes vienu metu tenka dirbti su 30 vaikų. Skirti tiek dėmesio, kiek reikia hiperaktyviam vaikui, tiesiog fiziškai neįmanoma. Dažnai nukenčia kiti mokiniai, nes hiperaktyvus vaikas tarsi pavagia visą naudą, kurią mokytojas atiduoda pamokos metu.” Anot direktorės, P.Mašioto vidurinės mokyklos mokytojai stengiasi, kad elgesio problemų turintys vaikai gautų visas reikalingas žinias. Jie nuolat tobulinasi seminaruose.
Elgesys neprognozuojamas
J.Grigienė teigė, kad hiperaktyvūs vaikai mokykloje dažnai mokomi pagal adaptuotas arba modifikuotas programas. Jie mažiau dėmesingi, negali susikaupti ilgiau nei kelias minutes, linkę greit supykti. „Padėtį pablogina tai, kad šie vaikai elgiasi nenuspėjamai. Ką jie iškrės, lieka tik spėlioti. Todėl ir mokytojas tampa nesaugus, nes jis juk atsakingas už tai, kas vyksta klasėje pamokos metu”, – sakė J.Grigienė.
Direktorės manymu, tik vienas iš šimto tokių vaikų negali integruotis į visuomenę. Visi kiti turi galimybę gyventi visavertį gyvenimą.
Jaučiasi nesaugūs
Hiperaktyvumas – tai emociškai sutrikusių, protiškai atsilikusių arba turinčių centrinės nervų sistemos pažeidimų vaikų padidėjęs jaudrumas, neramumas. Tokie vaikai yra neatidūs, elgiasi impulsyviai, nesugeba sukaupti dėmesio, todėl jiems dažnai kyla mokymosi problemų.
Hiperaktyvius vaikus auginančios mamos teigimu, šie vaikai tarsi įelektrina aplinką. „Visi, esantys aplink, darosi nervingi, įsitempę. Todėl ir vaikas jaučiasi nesaugus. Vaikas nesuvokia, ką daro. Jam nesuprantamas suaugusiųjų pyktis, nuolatinis barimas ir bausmės. Hiperaktyvūs vaikai labai nuoširdūs, jautrūs, geraširdžiai. Tačiau, patekę į nesaugią aplinką, jie sutrinka, sunerimsta, ima nebekontroliuoti savęs, taip sukeldami aplinkinių nepasitenkinimą”, – vardijo pašnekovė.
Atlieka bausmę
D.Smilginienės sūnums šią vasarą sukako 17. Jausdamiesi nesaugūs ir nesuprasti, berniukai ėmė bėgti iš pamokų, vėliau ir iš namų. Tam, kad jaustųsi pripažinti tarp bendraamžių, pradėjo daryti nusikaltimus – vogė mašinas. Viso to pasekmė – berniukai dabar bausmę atlieka nepilnamečių pataisos namuose. Mamos nuomone, vaikai turi suprasti, kad yra įstatymai ir privalu jų laikytis.
Viena auginusi sūnus D.Smilginienė sakė, kad iki 15 metų rimtų problemų nekildavę. Vėliau sutramdyti kontrolę praradusius paauglius tapo beveik neįmanoma. Anot pašnekovės, situacija per pastaruosius dešimt metų pasikeitė į gerąją pusę. Dabar ji sulaukianti daugiau palaikymo iš pedagogų pusės, kiti tėvai labiau supranta ir moraliai paremia.
Vaistais negydo
Hiperaktyvumą diagnozuoja vaikų psichiatras. Nustatyta, kad tokių vaikų smegenyse egzistuoja baltymo dopamino ir noradrenalino pusiausvyros sutrikimų. Šių baltymų sistema smegenyse perduoda informaciją. Nuo sistemos priklauso adaptacija ir reakcija į aplinką. Taip pat nustatyta, kad sintetiniai maisto priedai (jie naudojami daugelio maisto produktų gamyboje) prisideda prie vaikų hiperaktyvumo.
Atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, turėtų būti organizuojama pagalba vaikui ir jo šeimai. Užsienio šalyse paplitęs gydymas vaistais Lietuvoje kol kas nėra taikomas.