Belgijoje vaikus gimtąja kalba mokančių lietuvių pedagogių griežta tvarka neišgąsdino
Nuo šio rugsėjo Briuselyje, Europos antrojoje (Voluvės) mokykloje pradėjo dirbti keturios Lietuvos pedagogės. Jos čia atvyko laimėjusios Švietimo ir mokslo ministerijos skelbtą konkursą ir dabar moko įvairiose Europos Sąjungos institucijose dirbančių lietuvių vaikus. Pedagogės jau spėjo pajusti šiek tiek kitokio nei Lietuvos mokyklose darbo specifiką, susidraugauti su kolegomis iš įvairių Europos šalių ir namų kol kas nepasiilgsta.
Mokosi 42 lietuviai
Pradinių klasių mokytoja Dalė Morkūnienė Kauno Palemono vidurinėje mokykloje dirbo daugiau kaip 20 metų. Kūrybinga pedagogė tapo metodininke, vėliau baigė edukologijos magistrantūrą. „Įgijusi aukščiausią pedagoginę kvalifikaciją pamaniau, kad visai neblogai būtų padirbėti kurioje nors užsienio mokykloje. Ypač domina Europos švietimo sistema. Pabandžiau dalyvauti ministerijos skelbtame konkurse ir man pasisekė. Dabar džiaugiuosi, galėdama įgyti naujos patirties, būti naudinga Briuselyje gyvenantiems lietuvaičiams”, – sakė Belgijoje dirbanti pedagogė.
Jos teigimu, Europos šalyse mokytojai labiausiai vertinami ir geriausiai apmokami, priklausomai nuo to, koks jų darbo stažas – kvalifikacinės kategorijos nesvarbu. „Iš visų keturių kartu atvykusių kolegių esu vyriausia, manau, kad mano patirtis leis kūrybingai dirbti”, – teigė penkiasdešimtmetė pedagogė. Ji, kaip ir jos kolegės, moko ES institucijose ir Lietuvos atstovybėje prie ES dirbančių tėvų vaikus.
D.Morkūnienės auklėtiniai – ketvirtokai ir penktokai, iš viso 15 vaikų. Iki šių mokslo metų šioje Briuselio mokykloje lietuviams skirtų klasių nebuvo. Jiems visi dalykai buvo dėstomi anglų arba prancūzų kalbomis, nors gimtosios kalbos pamokos vyko. Mažiesiems lietuviams būdavo sunku išmokti lietuvišką abėcėlę, nes mokykloje ją pirmiausia išmokdavo angliškai.
Nuo šio rugsėjo 42 vaikams – 9 darželinukams ir 33 pradinukams – lietuviškai dėstomi visi pagrindiniai dalykai. Iš naujųjų Europos šalių savo sekcijas Europos mokyklose, be Lietuvos, jau turi Vengrija, Lenkija ir Čekija.
Atlyginimo vidurkis – 4 tūkst. eurų
D.Morkūnienė sako, kad didžiulėje Europos mokykloje, kur mokosi 3 tūkstančiai vaikų, tvarka šiek tiek kitokia nei Lietuvos ugdymo įstaigose. „Prieš pamokas, kurios prasideda pusę devynių iš ryto, mokytojai pasitinka savo pradinukus prie vartų ir nusiveda į klasę. Tėvai į mokyklą nebūna įleidžiami, – pasakoja pedagogė. – Per pertrauką vaikus palydime į kiemą, paskui vėl atsivedame į klasę”. Po pamokų visi pradinukai susodinami į autobusus, kurie išvežioja po namus. Tad mažieji jaučiasi labai saugūs. Kasdien, išskyrus trečiadienį, būna 7 pamokos, jos baigiasi gerokai po pietų. Ilgoji pertrauka tęsiasi net pusantros valandos.
Europos mokykloje yra ikimokyklinis skyrius, kuriame mokosi 4-6 metų vaikai, patys vyriausieji – vienuoliktokai. Penktoji klasė yra pereinamoji, joje, pasak D.Morkūnienės, mokiniai kartoja pradinėse klasėse išmoktą kursą. „Mano kolegos – įvairių tautybių žmonės. Visi jie mus, lietuves, į savo būrį priėmė draugiškai, bendrauti sekasi neblogai. Jaučiu poreikį išmokti ir prancūzų kalbą, nes šia kalba bendraujama itin daug”, – sakė ponia Dalė.
Butą kartu su kita buvusia kauniete Jurgita Kuzinevičiūte, dirbusia lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis”, D.Morkūnienė išsinuomojo netoli mokyklos. „Gyvename puikiame bute, kuriame yra ne tik didelis bendrasis ir svečiams skirti kambariai bei du miegamieji, bet ir teniso kortai, baseinas, garažas, – pasakojo ponia Dalė. – Automobilių kol kas neturime, bet tikimės ir juos įsigyti”. Už buto nuomą pedagogėms tenka mokėti pačioms, kas mėnesį – po pusantro tūkstančio litų. Tačiau jos uždirba pakankamai daug, konkurso sąlygose nurodyta, kad atlyginimo vidurkis – 4 tūkstančiai eurų.
Patinka demokratiška tvarka
Kaunietė pedagogė teigė, kad puikiai įsikūrusi lauks į svečius atvyksiančių jos aplankyti namiškių – dviejų dukrų ir vyro. „Mamos pasiilgsime, bet džiaugiamės, kad jai gerai sekasi”, – sakė pedagogės dukra, Kauno Palemono vidurinės mokyklos dešimtokė Eglė. Jos mama, kaip ir kitos lietuvės, iš pradžių darbo sutartį pasirašė dvejiems metams, bet jei gerai seksis, Briuselyje galės dirbti devynerius metus.
Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Egidija Kisieliūtė moko „europiečius” trečiaklasius. „Mano klasėje – tik devyni vaikai. Kitų šalių pedagogai, pavyzdžiui, suomiai, portugalai, moko net po 30 vaikų”, – pasakoja Egidija. Jauna pedagogė mato skirtumą tarp lietuviškos ir europietiškos pedagogikos. Moksleivių mokymosi krūviai čia gerokai didesni nei Lietuvoje, pradinukams per savaitę skirtos 27 pamokos. „Mokymosi procesas ir administravimas labai gerai organizuotas. Esame iki smulkmenų informuojami, kaip tvarkomi mokyklos finansai, kur panaudojami pinigai”, – pirmųjų savaičių darbo įspūdžiais dalijasi E.Kisieliūtė.
Be tėvų pagalbos neapsieina
Egidijos teigimu, lietuvės pedagogės vos atvykusios pateko nuoširdžion tautiečių globon: jie padėjo susirasti būstą, rūpinosi mokytojų buitimi. „Lietuvių bendruomenė čia labai susitelkusi, iškart pasijutome lyg namuose”, – sako pedagogė.
Kauno lopšelyje-darželyje „Vėrinėlis” dirbusi Jurgita Kuzinevičiūtė auklėja pačius mažiausiuosius, dirba su priešmokykline grupe. Keturmečiai-šešiamečiai vaikai, kurių grupėje yra dešimt, mokomi pagal lietuviškąją „Vėrinėlio” programą. Jos akcentas – visuminė kūryba, į programą integruojant europietiškos pedagogikos elementus. Jurgita teigia, kad savo ikimokyklinukus lietuviai tėvai į lietuviškas klases dar leidžia nenoriai – daugeliui esą patogiau, kad nuo mažens vaikai išmoktų užsienio kalbą.
„Kai pirmąkart atėjau į klasę, ji buvo beveik tuščia, vaikams galėjau pasiūlyti tik pieštukų, – pasakoja jauna mokytoja. – Teko kreiptis į tėvus, kad jie padėtų nupirkti mokymo priemonių. Mokykloje tokia tradicija – tėvai perveda į specialią sąskaitą vienkartines įmokas, ir tai gelbsti. Mano auklėtinių tėvai irgi pasirengę padėti”. Beje, lėšų vadovėliams įsigyti skiria Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.
Lietuviai moko ir Liuksemburge
Europos antrojoje mokykloje su pradinukais dirba ir vilnietė pedagogė Asta Kazakevičiūtė. O lituanistė Tautvydė Daujotytė šioje įstaigoje – jau treti metai. Aukštesniųjų klasių lietuvius moksleivius gimtosios kalbos mokanti pedagogė teigia darbu Briuselyje nenusivylusi.
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vyriausiosios specialistės Audronės Razmantienės, atlyginimus lietuviams pedagogams moka Lietuvos Vyriausybė kartu su Europos Komisija. Trys lietuviai pedagogai nuo rugsėjo pirmosios išvyko ir į Liuksemburgą, kur dirba su pradinukais ir moko lietuvių kalbos. Pilnų klasių ten dar nėra (iš viso mokosi 30 lietuvių), bet tikimasi jas sukomplektuoti.
Pagal Europos mokyklų konvenciją, jei miesto, kur įsikūrusios ES institucijos, mokykloje mokosi ne mažiau kaip 5 vienos šalies mokiniai, juos privaloma mokyti tos šalies kalbos. ŠMM atstovės teigimu, dirbant tokiose mokyklose sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip devynerių metų laikotarpiui, kad mokytojai neatitrūktų nuo nacionalinės švietimo sistemos.