Lengvajam automobiliui nulėkus nuo kelio ir įsirėžus į medį vienas lietuvis žuvo, o kitas sunkiai sužeistas
Apie praėjusį savaitgalį nelemtuose Lenkijos keliuose įvykusią kauniečio verslininko ir vieno iš Kauno krepšinio klubų prezidento žūtį jo artimieji iš kaimyninėje šalyje esančio Lietuvos konsulato sužinojo tik praėjus pustrečios paros po tragiškos nelaimės. Dar didesnį kuriozą iškrėtė mūsų šalies pareigūnai, pakartotinai kreipęsi į žuvusiojo namiškius su tuo pačiu pranešimu, kai pastarieji velionį jau buvo pargabenę į Lietuvą.
Turėjo vykti į laidotuves
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Lenkijoje, netoli Lomžos miesto, nedidelėje gyvenvietėje, įvykusi avarija pasiglemžė 56-erių metų kauniečio verslininko Sauliaus Dubininko gyvybę. Tragiškos lemties ištiktas vyriškis buvo gerai žinomas sporto pasaulyje, kaip krepšinio klubo „Albara-Lagiva” prezidentas. Kartu su juo į Lietuvą vykęs ir prie „Ford Windstar” markės automobilio vairo sėdėjęs bičiulis iškart po nelaimės sunkios būklės pateko į Lenkijos medikų globą.
Pirminiais duomenimis, mašinos vairą savo bendražygiui patikėjęs S.Dubininkas sėdo į keleivio vietą pailsėti. Netrukus nedidelėje gyvenvietės gatvėje transporto priemonė išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir nulėkusi nuo kelio rėžėsi į pakelės medį. S.Dubininką tragiška lemtis ištiko avarijos vietoje.
Pasak bendradarbių, uždarosios akcinės bendrovės „Albara” direktorius S.Dubininkas į užsienį buvo išvykęs verslo reikalais. Nedideliam degalinių tinklui vadovavęs vyriškis ketino šeštadienį paryčiais grįžti į namus.
„Tądien ketinome drauge su bendradarbiais vykti į Raseinius palydėti į paskutinę kelionę vieną iš įmonės darbuotojų. Penktadienį dar susiskambinome su direktoriumi. Būdamas puikios nuotaikos, jis patikino, kad naktį jau turėtų grįžti, o vėliausiai namuose bus ankstų šeštadienio rytą. Deja, taip jo ir nesulaukėme. Šeštadienį ryte dar mėginau skambinti į jo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau pastaruoju niekas neatsiliepė, todėl į kolegos laidotuves išvykome be direktoriaus”, – vakar pasakojo UAB „Albara” vyriausioji finansininkė Jolanta Ambrazevičienė.
Namiškiai ieškojo patys
Kamuojama nežinios vyro paieškas toliau tęsė S.Dubininko žmona Irena ir dukra Sandra. Tiksliai sužinojusios, su kuo vyras buvo išvykęs į užsienį, jos mėgino prisiskambinti jo bendrakeleiviui, tačiau šios pastangos taip pat buvo bergždžios – telefonu neatsiliepė.
Nieko apie Lenkijoje įvykusią kraupią nelaimę nežinojusius žuvusiojo artimuosius dar didesnis jaudulys ir prasta nuojauta ėmė kankinti sekmadienį. Apie blogiausią baigtį negalvodama I.Dubininkienė dar vylėsi, kad vyras galėjo užtrukti kur nors pasienyje. Sekmadienį ryte moteris nuvyko į sutuoktinio vadovaujamą įmonę ir paėmė jo vairuoto automobilio dokumentų kopijas, kurias netrukus savarankiškai išsiuntė į pasienio ruožus prašydama patikrinti, ar tokia transporto priemonė nėra sulaikyta.
Vis dėlto ir tokios pastangos savo jėgomis vykdyti paiešką netrukus nuėjo perniek, nes I.Dubininkienė sulaukė nieko gero nežadančio pasieniečių atsakymo, kad nurodyta transporto priemonė, priklausanti UAB „Albara”, neužfiksuota kertanti sieną į Lietuvą, o juo labiau pareigūnai jos nebuvo sulaikę.
„Labai keista, kad viskas vyko taip mįslingai. Juk dažniausiai apie nelaimes, nepaisant to, kada jos įvyksta, praneša kone visos žiniasklaidos priemonės, o čia atrodo, lyg būtų mėginama nuslėpti”, – svarstė J.Ambrazevičienė.
Nelaimė įvyko savaitgalį
Tik pirmadienio rytą Dubininkų šeimą pasiekė kraują stingdanti žinia apie vyro žūtį. Tokią netikėtą naujieną namiškiams perdavė Lietuvos konsulato darbuotojai. Tačiau ir tai žuvusiojo dukra iš konsulės sužinojo tik apie 9 val. pati paskambinusi į Lenkiją, mat kaip tik tuo momentu Lietuvos įgaliotoji pareigūnė kaimyninėje šalyje faksu gavo informaciją apie nelaimę iš vietos teisėsaugininkų.
Pasak J.Ambrazevičienės, net ir sužinojus apie vyro mirtį, jo artimuosius gerokai sugaišino kita aplinkybė – per savaitgalį nesugebėta atlikti palaikų skrodimo mirties priežasčiai nustatyti. Visa tai dar gerokai užtruko, todėl pargabenti velionį į Lietuvą teko kiek vėliau.
„Kadangi avarija įvyko ne Varšuvoje ir ne Lomžoje, o mažoje gyvenvietėje, greitoji medicinos pagalba į nelaimės vietą atvyko tik po dvidešimties minučių. Juolab kad buvo savaitgalis ir nakties metas. Dabar jau niekam nelinkėčiau pakliūti į nelaimę savaitgalį. Tai yra visiškas absurdas, nes per išeigines nedirbo nei konsulatas, nei ambasada. Visur telefonais atsiliepė tik autoatsakikliai. Visi mėginimai ieškoti atsimušė lyg į sieną”, – neslėpdama nuoskaudos kalbėjo velionio dukra Sandra Lenčiauskienė.
Pavėluotas pareigūnų pranešimas
Vertindama pareigūnų darbą, S.Lenčiauskienė kur kas labiau piktinosi mūsų šalies atstovais nei lenkais. Antradienį, kai namiškių ir bičiulių pastangomis S.Dubininko palaikai jau buvo pargabenti iš Varšuvos į Kauną, Lietuvos pareigūnai teikėsi paskambinti žuvusiojo artimiesiems ir pranešti apie nelaimę, įvykusią beveik prieš keturias dienas. Tokį akibrokštą S.Lenčiauskienė pavadino apgailėtinu kuriozu.
„Lenkijoje atgavome visus tėčio daiktus. Visi drabužiai, dokumentai ir papuošalai buvo tvarkingai sudėti ir pareigūnai grąžino juos mums. Trūko tik laikrodžio, tačiau visko gali būti, kad avarijos metu jis galėjo kur nors pasimesti”, – kalbėjo žuvusiojo dukra.
Kaimyninės šalies teisėsaugininkai faksu atsiuntė S.Lenčiauskienei trumpą pirminę informaciją apie mirtinos avarijos priežastis. Anot jos, pareigūnai kol kas tenustatė, kad „dėl nepaaiškinamų priežasčių vairuotojas išvažiavo į priešingą eismo juostą, įlėkė į griovį ir trenkėsi į medį”.
Prie automobilio vairo sėdėjusio S.Dubininko bendrakeleivio sveikatos būklė, praėjus kelioms dienoms po avarijos, pamažu gėrėja. Pas Lenkijoje gydomą nukentėjusįjį nuvykę jo namiškiai pranešė, kad vyriškis pirmadienį pagaliau atgavo sąmonę. Akivaizdu, kad iki tol jis niekaip negalėjo pranešti apie ištikusią nelaimę.