„Protingus” gaminius kuriantys verslininkai tikina nebijantys konkurentų iš Azijos
Lietuvos lengvosios pramonės įmonės, keletą pastarųjų metų oficialiai „laidotos” po kiniško ar indiško importo lavina, visus juoduosius pranašus privertė prikąsti liežuvius. Vakar prasidėjusioje tarptautinėje specializuotoje parodoje „Baltijos tekstilė ir oda” mūsiškiai verslininkai pažėrė tokių savomis jėgomis sukurtų inovacijų tekstilės ir aprangos pramonėje, apie kurias daugelis potencialių klientų greičiausiai lig šiol net nebuvo girdėję.
Išmoko mažinti išlaidas
Jei lig šiol nežinote, kas yra „Gore-Tex” technologija, kaip atrodo kvapą atstumiantys gobelenai, elektrai laidžios medžiagos, iš dilgėlių pagaminti audiniai alergiškiems žmonėms, nuo ultravioletinių spindulių ir bakterijų apsaugantys megztiniai, kuo ypatingos besiūlės technologijos – šiųmetėje parodoje „Baltijos tekstilė ir oda” jums tikrai nebus nuobodu.
Akivaizdu, kad netgi vertinant tik plačiai auditorijai skirtus gaminius mūsiškiai tekstilininkai nusipelno komplimentų ir pagarbos už kantrybę, kurią demonstravo visus pastaruosius metus mėgindami valdžios institucijas įtikinti, jog ši ūkio šaka taip pat yra perspektyvi. To padaryti jiems, atrodo, nepavyko, tačiau verslininkai nuveikė kur kas daugiau – išmoko išgyventi itin aršios konkurencijos sąlygomis.
„Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė, pasakodama apie veiklos specifiką, pripažino, kad gamyba iš tiesų imli darbui, tačiau daugelis lietuviškų įmonių jau išmoko mažinti gamybos išlaidas iškeldamos kai kurias operacijas į pigesnes šalis.
„Utenoje mes kuriame naujus gaminius, modelių pavyzdžius ir dirbame kitus sudėtingus darbus, o daugumą operacijų atliekame savo įmonėse Baltarusijoje bei Ukrainoje. Tuo ir esame patrauklūs užsakovams, kad galime dirbti lanksčiai – greitai įsisavinti naujienas, kokybiškai, dideliais kiekiais ir sąlyginai nebrangiai gaminti įvairų asortimentą. Savo bazėje galime atlikti viską, pradedant verpalų ruošimu, dažymu, mezgimu, sukirpimu ir baigiant siuvimu”, – vardijo R.Sajienė.
Kinijos baubas sklaidosi
Bendrovės vadovė tikino, kad tam tikra įtampa ir būgštavimai dėl ateities išsisklaidė šių metų birželį, su grupe Lietuvos lengvosios pramonės sektoriuje dirbančių kolegų apsilankius keliose Šanchajaus lengvosios pramonės įmonėse.
„Vaizdas kaip milžiniškame skruzdėlyne, kur kiekvienas neša po šapą ir kažką lipdo. Negaliu ginčytis – tai didžiulė jėga. Tačiau vadinti ją gniuždančia ir neįveikiama negalima. Didesnę grėsmę kiniški gaminiai kelia nebent toms įmonėms, kurios negalvoja apie ateitį, neieško savo nišų ir nesistengia būti geresni už konkurentus. Kita vertus, Kinijos tekstilės pramonė taip pat turi savo Achilo kulną – jie užsakymus atlikti gali per sąlyginai ilgą laiką. Tuo tarpu mes su užsakovu iki smulkmenų suderinę visas būsimo gaminio detales, reikiamą „tiražą” galime pateikti per maždaug tris savaites. Jei kuri nors vidaus rinkai skirta kolekcija pasirodo esanti populiari, papildomą partiją gaminių galime pasiūlyti iš tiesų labai greitai”, – pasakojo R.Sajienė.
Įmonės vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad laikai, kai Kinijoje žmonės neskaičiuodami valandų itin sunkiai dirbo už 100 dolerių per mėnesį, taip pat pamažu tampa istorija. Vidaus vartojimas ten auga pakankamai sparčiai, todėl kyla kainos ir darbo užmokestis. Be to, keičiasi požiūris ir reikalavimai darbo vietai, atsiranda supratimas, kad būtina paisyti tam tikrų saugos taisyklių, o tai susiję su pakankamai didelėmis investicijomis, kurias Europos tekstilės įmonės jau seniai yra padariusios.
„Tiesa, keliose Šanchajaus įmonėse teko matyti ant sienų kabančius ISO sertifikatus, tačiau sąlygos, kuriomis ten dirbo moterys, kaip diena ir naktis skyrėsi nuo aprašytų standartuose. Tai svarbu, nes daugelis solidžiausių Europos prekybos tinklų itin didelį dėmesį skiria tam, kokioje aplinkoje produktai gaminami, ir pirmenybę teikia socialiai atsakingam verslui. Galime pasigirti, kad mes pirmieji Lietuvoje gavome patvirtinimus, jog „Utenos trikotažo” gamybiniai cechai atitinka tokius reikalavimus, kad čia su darbuotojais elgiamasi garbingai, kad mokamas visas uždirbtas atlyginimas ir t.t. Žodžiu, viešnagė Kinijoje jokių didesnių abejonių dėl mūsų pačių įmonės ateities tikrai nepasėjo – mes turime pakankamai daug kozirių būsimai konkurencinei kovai”, – tikino R.Sajienė.
Statistika kelia ūpą
Naujausi duomenys apie Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriaus pasiekimus rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį eksportavo produkcijos už 1,66 mlrd. litų – 7,1 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Tai sudarė 8,7 proc. bendro šalies eksporto. Tekstilės ir aprangos importas šiemet didėjo gerokai sparčiau – 14,3 proc., užsienio prekybos balansas sausio-birželio mėnesiais buvo teigiamas ir siekė 120 mln. litų.
„Skaičiai rodo, kad Lietuvos tekstilės ir drabužių pramonė dirba gana stabiliai. Mūsų įmonės investuoja į tyrimus, ieško naujų produktų ir pateikia pirkėjui visiškai naujos kokybės gaminius. Mes išlaikome stabilias pozicijas ir optimistiškai žvelgiame į perspektyvas”, – parodai skirtos konferencijos metu teigė Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių (LATIA) asociacijos vadovas Vidmantas Vikšraitis.
Šalies tekstilės ir aprangos įmonės Lietuvos rinkoje parduoda maždaug penktadalį produkcijos – šiemet pirmąjį pusmetį sektoriaus pardavimai vidaus rinkoje siekė 364,6 mln. litų, arba 23 procentus.
Lietuvoje šiemet lietuviškos tekstilės parduota už 137,5 mln. litų, drabužių – už 209,5 mln. litų, odos ir odos dirbinių – už 17,6 mln. litų.
Tuo tarpu labiausia importo apimtis didino 1,4 karto, iki 143 mln. litų, šiemet pirmąjį pusmetį išaugęs avalynės įvežimas į Lietuvą.
Asociacijos vadovai apgailestavo, kad ES paramą administruojančios institucijos teigiamai įvertino viso labo tris šio sektoriaus įmonių parengtus projektus. Viena laimingųjų – Vilniaus „Audėjas” – sulaukęs papildomos injekcijos pradėjo gaminti kvapų nesugeriančius baldų audinius.
Tuo tarpu Lietuvos tekstilės institutas, net ir nesulaukęs išorinės pagalbos, sukūrė antimikrobinius audinius ir trikotažą, elektrai laidžias medžiagas. Parodoje taip pat pristatomi iš bambukų, sojų, dilgėlių pluošto pagaminti audiniai.
„Tačiau įmonių sėkmė priklauso nuo to, ar rinkoje bus palanki inovacinė aplinka, ar bus tokių gaminių poreikis”, – sakė Lietuvos tekstilės instituto direktorė Aušra Abraitienė.
Rinka pasiilgo kokybės
Bendrovės „Šatrija” (beje, ji vienintelė šalyje turi licenciją naudoti „Gore-Tex” technologiją ir medžiagas) generalinė direktorė Aida Zigmantavičienė, kalbėdama apie kokybės svarbą renkantis drabužius teigė, kad šis aspektas tampa svarbesnis sulig kiekviena diena.
„Be abejonės, Kinijoje taip pat yra sudėtingas technologijas naudojančių kompanijų, siūlančių nepriekaištingos kokybės tekstilės gaminius.
Tačiau tokia produkcija jau nebegali girtis pigumu. Kainą dar labiau iškelia transportavimo išlaidos, o visus taškus ant „i” sudėlioja terminai, per kuriuos jie gali atlikti užsakymus. Analogiško lygio kiniškų ir lietuviškų sudėtingų gaminių palyginimas parodė, kad mes laimime konkurencinę kovą – esame pigesni, greitesni ir kokybiškesni. Dėl šios priežasties pelnėme specialius poreikius turinčių struktūrų palankumą – dirbame ir su ugniagesiais, ir su kariškiais, ir su alpinistais. T.y. su žmonėmis, kurių veiklos sėkmė ar netgi gyvybė kartais priklauso nuo to, kokius drabužius jie dėvi. Beje, mūsų paslaugomis noriai naudojasi ir užsienio šalių ginkluotosios pajėgos bei specialiosios tarnybos”, – pasakojo A.Zigmantavičienė.
Klausiama, ar Lietuvos vartotojai yra subrendę aukštesnės kokybės ir brangesniems gaminiams, „Šartijos” vadovė tikino, jos toks lūžis jau įvyko.
„Prieš trejetą ketvertą metų tik vienas kitas žmogus buvo girdėjęs, kad yra tokia „Gore-Tex” technologija, o šis terminas niekam nedarė jokio įspūdžio. Tačiau dabar padėtis pasikeitė labai smarkiai. Bent kartą išbandę drabužius su minėtomis medžiagomis, spėjo pajusti skirtumą ir pradėjo ieškoti būtent tokių gaminių”, – tvirtino A.Zigmantavičienė.