Tarptautinis valiutos fondas siūlo Vyriausybei visuotinai apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir suvaržyti kreditų išdavimą
Euro įvedimo siekiančiai Vyriausybei Tarptautinis valiutos fondas siūlo riboti paskolų išdavimą Lietuvos gyventojams ir mažinti valstybės teikiamas būsto paskolų lengvatas. Kaip vieną priemonių siūloma įvesti ir visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau finansų ministras Zigmantas Balčytis įsitikinęs, kad šiuo metu nėra poreikio naujam mokesčiui, nes kreditų išdavimo rinką galima reguliuoti kitais būdais. Finansų ekspertai vieningos nuomonės dėl naujo mokesčio neturi.
Siūlo pristabdyti kreditų išdavimą
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Ašoka Modis apie būtinybę riboti kreditų būstui išdavimo rinką kalbėjo su Finansų ministerijos vadovais. Tiesa, su pačiu finansų ministru Zigmantu Balčyčiu apie Lietuvos makroekonominę ir finansinę padėtį bei jos perspektyvas kalbėjosi dar trečiadienį.
A.Modis siūlė mažinti bankų paskolų poreikį ir pasiūlą Lietuvoje įvedant visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Taip pat siūlė sumažinti arba išvis atsisakyti valstybės teikiamų lengvatų būsto paskolų palūkanoms.
Pasak A.Modžio, reguliuoti kreditų rinką būtina ir dėl Lietuvos siekio 2010 metais įsivesti eurą, esą tam priemonių reikėtų imtis jau dabar.
Apie nekilnojamojo turto mokestį šalyje kalbama ne pirmą kartą, bet abejojama, ar šios kadencijos Seimas ryšis socialiai nepopuliariam sprendimui.
Galima tik diskutuoti
„Kauno dienos” paklaustas, koks yra Finansų ministerijos požiūris į TVF rekomendacijas, ministras Z.Balčytis teigė, kad su siūlymais artimiausiu metu bus supažindinti Vyriausybės nariai. „Fondas baigė savo misiją Lietuvoje. Susitikime su TVF misijos atstovu A.Modžiu kalbėjome ir apie priemones. Beje, jas TVF atstovai mini jau ne pirmą kartą, o dėl konkrečių mokestinių ar kitų priemonių turėtų apsispręsti Vyriausybė, – kalbėjo Z.Balčytis. – Jei kalbėtume apie fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimą, tai jis šiuo metu nėra numatytas Vyriausybės programoje. Žinoma, diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo galėtų vykti, tačiau ar jos būtų vaisingos ir ar duotų konkrečių rezultatų, pasakyti dar anksti”.
Be kita ko, Z.Balčytis pridūrė, kad kol kas nebus atsisakoma valstybės teikiamų lengvatų būsto paskolų palūkanoms. „Jei taip padarytume, pažeistume gyventojų teisėtus lūkesčius, o dėl mažinimo, manau, ateityje bus analizuojama”, – sakė Z.Balčytis.
Pučiasi paskolų portfelis
TVF misijos vadovo pasiūlymui šalyje apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą pritaria Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.
„Tačiau ne tokiam mokesčiui, kokį prieš metus siūlė politikai, – kalbėjo R.Kuodis. – Tada jie siūlė visai neapmokestinti pirmojo būsto, garažo ar sodo, bet tokiu būdu milijonus kainuojančios pilaitės liktų neapmokestintos, – prisiminė R.Kuodis. – Tuo tarpu šį mokestį reikėtų taikyti tik nuo tam tikros sumos, pavyzdžiui, 300 tūkst. Lt. Tokiu atveju nenukentėtų standartiniuose butuose gyvenantys pensininkai. Progresyvūs mokesčiai taikomi visame pasaulyje”.
R.Kuodis kritikavo valdžią, kad ji nieko nepadarė, kad reguliuotų rinkoje susidariusį nekilnojamojo turto burbulą. Pasak jo, šiuo metu jau jaučiamos valdžios neveiksmingumo socialinės pasekmės: būstas pasidarė brangus ir neįperkamas.
„Kreditų augimas yra tik pasekmė, o ne priežastis. Neįperkamas būstas ilgainiui gali tapti didesnės emigracijos priežastimi ir nenoru grįžti į Lietuvą”, – sakė R.Kuodis.
Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko Mindaugo Leikos teigimu, dėl padidėjusių būsto kainų smarkiai išaugo šalies gyventojams išduotų būsto paskolų portfelis. Šių metų pirmojo pusmečio pabaigoje jis sudarė 8,2 mlrd. Lt. „Paskolos namų ūkiams išlieka dinamiškiausiu paskolų portfelio komponentu, jos per metus išaugo 85 proc.”, – sakė M.Leika.
Centrinio banko galimybės
Pasak R.Kuodžio, nekilnojamojo turto mokestis būtų veiksmingas žingsnis mažinant būstų kainas. „Valstybė anksčiau ar vėliau tą mokestį įves ir galbūt iš viso panaikins būsto paskolų subsidijavimą”, – sakė R.Kuodis. TVF įspėjimus jis laiko pagrįstais, bet abejoja Lietuvos banko galimybėmis daryti įtaką kreditų pasiūlai.
„Tam Lietuvos bankas neturi veiksmingų priemonių, todėl reikėtų daryti įtaką kreditų paklausai, – įsitikinęs R.Kuodis. – Siūlymas komerciniams bankas įvertinti išduodamų paskolų riziką yra daugiau moralinė priemonė, kuri niekuo neįpareigoja”.
R.Kuodžio teigimu, dabartinis Lietuvos ekonomikos bumas baigsis, nes, jo žodžiais, „visi bus prisiskolinę iki kaklo ir reikės grąžinti pinigus”.
Tuo tarpu Finansų ministerijos vadovas Z.Balčytis teigia priešingai. „Lietuvos bankas nuolat stebi ir nagrinėja bankų kreditų augimo klausimus, – sakė Z.Balčytis. – Prireikus bus taikomos priemonės, siekiant stabilizuoti paskolų augimą.
Didžiausią įtaką tam galima padaryti nustatant reikalavimus bankų kapitalo pakankamumui. Tokios priemonės jau taikomos ir daro poveikį”.
Socialiai pražūtingas mokestis
Kategoriškai prieš nekilnojamojo turto mokestį pasisako Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė.
„Tarptautinis valiutos fondas nekilnojamojo turto mokestį siūlo, nes neva jis yra ir kitose valstybėse, – kalbėjo G.Steponavičienė. – Bet tas mokestis atsirado įvairiais būdais, pavyzdžiui, iš pradžių apmokestinus labai brangų turtą, o vėliau – ir visą”. Pasak G.Steponavičienės, panaikinti išimtis yra lengviau, nei įvesti mokestį.
Nekilnojamojo turto mokestį LLRI viceprezidentė laiko pačiu ydingiausiu, nes būstą ir kitą turtą gyventojai nusiperka už tas lėšas, kurios jau kartą buvo apmokestintos. „Neigiamas ekonomines pasekmes pirmiausia pajuto smulkieji verslininkai, kurių komercinis nekilnojamasis turtas 1 proc. tarifu apmokestinamas nuo 2006 metų sausio 1 d., – sakė G.Steponavičienė. – Registrų centrui paskelbus verčių žemėlapius, kai kurių žmonių turtas per naktį pabrango penkis kartus. Todėl visuotinis mokestis pirmiausia būtų pražūtingas socialiai, nes įsivaizduokite, kad vietoje nedidelės parduotuvėlės yra jūsų namai”.