Lietuviškos investicijos buvusioje Jugoslavijoje leido Kauno įmonei atsidurti tarp verslo lyderių
Prekybos, patalpų nuomos ir muitinės terminalų paslaugas teikianti bendrovė „Kauno tiekimas” pernai pagal pardavimų pajamas pateko į didžiausių Lietuvos įmonių 20-uką ir aplenkė kelis šimtus garsių šalies bendrovių.
Tarp verslo lyderių atsidūrusiam „Kauno tiekimui” jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Irena Keblerienė, kuri prieš trejus metus buvo labiau žinoma kaip politikė nei įmonės generalinė direktorė.
Tie patys akcininkai
I.Keblerienės, „Kauno tiekimo” generalinės direktorės, kabinete, priešais darbo stalą, neatsitiktinai kabo didelė Biračo molžemio gamyklos, esančios Bosnijoje ir Hercegovinoje, nuotrauka. Šią didžiausią Europoje gamyklą, gaminančią pagrindinę aliuminio žaliavą – molžemį, kauniečiai aprūpina boksitais ir kaustikine soda. Be to, „Kauno tiekimui” taip pat yra patikėtas šios įmonės produkcijos pardavimas.
„Didmeninė prekyba šiais produktais sudaro didžiąją dalį mūsų įmonės apyvartos”, – teigė I.Keblerienė.
Intensyvus bendradarbiavimas su Zvorniko regiono Biračo gamykla prasidėjo 2003 metais, kai, investavus dešimtis milijonų Bosnijos markių, atkurta nenutrūkstama molžemio gamyba. „Kauno tiekimo” verslo ryšiai su šia gamykla taip pat nėra atsitiktiniai – abiejų įmonių akcininkė yra Ūkio banko investicinė grupė.
Biračo gamyklą Ūkio banko investicinė grupė valdo nuo 2001 metų spalio, kai privatizavimo konkurse įgijo teisę į 63,86 proc. įmonės kapitalo. Kontrolinį akcijų paketą turintys investuotojai iš Lietuvos pakeitė įmonės vadovybę, ėmėsi įgyvendinti reorganizavimo projektus.
Plati veiklos geografija
Biračo gamykloje, kuri pagal savo strateginį statusą prilygsta „Mažeikių naftai”, šiuo metu dirba 1500 darbuotojų. Įmonė Rytų Bosnijos Zvorniko regione yra didžiausia eksportuotoja ir darbdavė.
Iki šiol molžemio gamyba Bosnijos ir Hercegovinos įmonei nebuvo labai pelninga. Maža to, prieš metus gamykla ir jos partnere tapusi įmonė „Balkal” buvo sulaukusios vietos finansų ministerijos kaltinimų dėl neva vengimo mokėti mokesčius. Po kelių patikrinimų paaiškėjo, kad įmonių veikla vykdoma vadovaujantis įstatymuose numatytais reikalavimais, o vadovams nurodyta pašalinti kelis techninius pažeidimus.
Tuo tarpu 65 darbuotojus turintis „Kauno tiekimas”, pradėjęs dirbti su Biračo gamykla, jau trejus metus skaičiuoja nemažą pelną ir fiksuoja rekordines pardavimų pajamas.
„Mūsų įmonės veiklos geografija yra labai plati. Boksitų kartais tenka parsigabenti iš Indijos, o kaustikinę sodą perkame iš Rumunijos, Vengrijos, pačios Bosnijos. Molžemį parduodame kai kurioms Europos šalims, taip pat – Indijai, Kinijai. Pastaraisiais metais kinai patys atsidaro daug molžemio gamyklų, nes augančiai pramonei reikalinga daug aliuminio”, – teigė „Kauno tiekimo” vadovė.
Pelnas galėtų būti didesnis
I.Keblerienė pripažino, kad jai prieš ketverius metus kilo nemažai abejonių, ar apskritai investuotojams verta atgaivinti karo nusiaubtame regione esančią gamyklą. Tačiau investiciniai planai pasitvirtino ir tapo savotišku tramplinu „Kauno tiekimui”. Šios įmonės finansiniai rodikliai ėmė kilti jau 2003 metais – pardavimų pajamos, viršijusios 31 mln. litų, buvo 5 kartus didesnės nei 2002 metais.
Biračo gamyklai pradėjus dirbti intensyviau, 2004 metais „Kauno tiekimo” pardavimų apimtys padidėjo iki 313 mln. litų, o 2005 metais – siekė beveik 640 mln. litų. Kartu su pardavimais augo ir Kauno įmonės grynasis pelnas, pernai viršijęs 4 mln. litų.
I.Keblerienė, paklausta, ar Kauno įmonei nėra sudarytos palankios sąlygos kartu su pelnu nusigriebti šio verslo „grietinėlę”, tvirtino, kad prekyba su Bosnijos ir Hercegovinos gamykla reikalauja didelių sąnaudų, tad pelnas nėra toks didelis, kaip būtų galima tikėtis.
„Kaip tik šiuo metu molžemio kainos pradėjo kristi, o energetiniai ištekliai ženkliai brangsta. Be to, brangsta ne tik kuras, bet ir krovimo paslaugos, kurios teikiamos Kroatijoje, arčiausiai esančiame uoste. Mes samdome nemažai įmonių, mokame už jų paslaugas. Už ačiū mums niekas pinigų neduoda ir jokios grietinėlės mes nenusiimame. Pelnas, palyginti su darbu, kurį darome, tikrai nėra didelis. Esame visiškai atvira įmonė, mūsų vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vilniaus biržos einamąjį sąrašą, kasmet teikiame veiklos ataskaitas”, – teigė „Kauno tiekimo” generalinė direktorė.
Ji pridūrė, kad pernai veiklos pelnas siekė apie 500 tūkst. litų, o iki 4 mln. jį užaugino perkainotų akcijų vertė.
Galvoja grįžti į politiką
„Kauno tiekimas” užsiima ne tik didmenine prekyba, bet ir paslaugomis – muitinės sandėlių, eksporto ir importo terminalo bei pastatų nuoma.
„Anksčiau bendrovė prekiavo įvairiomis statybos, elektros prekėmis, tačiau iki 2006-ųjų ši veiklos sritis buvo išgryninta ir strategine kryptimi pasirinkta didmeninė prekyba su molžemio gamykla. Dar prekiaujame cementu. Tam įkūrėme antrinę prekybos įmonę”, – pasakojo I.Keblerienė.
Vis dėlto pati I.Keblerienė „Kauno tiekimo” akcijų neturi ir neketina įsigyti.
„Esu samdoma darbuotoja ir toks statusas mane tenkina”, – šypteli pašnekovė.
I.Keblerienę, kaip verslo atstovę, tebeglumina gausybė verslą tikrinančių ir kontroliuojančių institucijų. Nepatinka jai ir biurokratų požiūris bei elgesys su gyventojais, kurie priversti laukti valdininkų malonės. Tačiau šią sistemą, kaip ji įsitikino, sunku pakeisti net tapus savivaldybės Tarybos nare.
Būtent verslas I.Keblerienę paskatino dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Kauno miesto tarybos nare ji buvo 2000-2003 metų kadenciją.
„Kauno tiekimo” vadovė neslėpė vėl galvojanti sugrįžti į aktyvų politinį gyvenimą.
„Darbu Taryboje nenusivyliau, nors pakeisti ydingos sistemos nesugebėjau. Politika man, kaip verslo atstovei, davė nemažai naudingos patirties”, – teigė pašnekovė.