Lietuvos dangų kol kas raižys NATO šalių naikintuvai

Kol Baltijos oro šalių erdvę saugo sąjungininkės, mūsų šalis kovinių lėktuvų pirkimą atideda iki 2011-2012 metų

Trijų Baltijos valstybių oro erdvę NATO partnerės nesaugos amžinai. Lenkijos gynybos ministras Radoslavas Sikorskis nedviprasmiškai pasiūlė Baltijos valstybėms įsigyti naikintuvų.

Mūsų šalies gynybos vadai tikina, kad nusipirkti modernių kovinių orlaivių galima bet kada, tačiau ne anksčiau nei po penkerių šešerių metų. Lenkija iš JAV už pusketvirto milijardo JAV dolerių iki 2008-ųjų nusipirks per 40 naikintuvų „F-16”.

Žodžiai kaip įspėjimas

Lietuvoje viešėjęs Lenkijos gynybos ministras Radoslavas Sikorskis solidarizavosi su Baltijos šalimis, siekiančiomis iki kito dešimtmečio pabaigos užsitikrinti NATO sankcionuotos oro policijos misijos vykdymą.

„Lenkija į Baltijos šalių saugumą žiūri kaip į gyvybišką Aljanso interesą, todėl galite pasikliauti mumis, tikėtis solidarumo tiek šiuo, tiek ir kitais klausimais, – sakė Vilniuje viešėjęs R.Sikorskis. – Vis dėlto manau, kad jokia šalis nenori būti ilgalaikė našta kitoms šalims. Tikrasis ilgalaikis sprendimas būtų įsigyti savo pajėgumus. Žinau, kad tai labai brangu”. Pasak jo, iniciatyvą šiuo klausimu Baltijos šalys turi savo rankose.

R.Sikorskio tiesioginis siūlymas ieškoti alternatyvų, jei Aljansas nepratęs oro policijos misijos tiek, kiek tikimasi, verčia sunerimti, kad NATO pagalba nebus ilgalaikė. Jūrmaloje Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Juozas Olekas, Atis Slakteris ir Jurgenas Ligis sutarė siekti, kad minėta misija taptų ilgalaikė ir būtų tęsiama bent jau iki 2018 metų.

Bendrai pirks tik radarus

Pasak šalies ministro J.Oleko, Lietuvai nėra jokio reikalo skubėti įsigyti naikintuvų. „Oro policijos misija yra garantuota iki 2007 metų pabaigos, o vėliau vėl vyks susitikimai ir diplomatinės kalbos, – sakė J.Olekas. – Su Latvija ir Estija sieksime, kad misija būtų pratęsta iki 2018-ųjų”.

Tačiau J.Olekas neatmetė galimybės, kad NATO šalys partnerės nesutiks su tokiu ilgalaikiu projektu, todėl prie naikintuvų įsigijimo klausimo Baltijos valstybės grįš 2011-2012 metais.

„Realu, kad po penkerių šešerių metų teks rimčiau svarstyti orlaivių įsigijimo klausimą”, – sakė J.Olekas.

Be kita ko, trijų Baltijos šalių ministrai nutarė skirti ypatingą dėmesį bendrai pirkti įvairius reikmenis gynybai. „Jūrmaloje kol kas svarstėme tik apie bendrą radarų įsigijimą, o vėliau matyt kalbėsime ir apie naikintuvus”, – sakė J.Olekas.

Būtina turėti šešis orlaivius

Siūlymas Lietuvai įsigyti naikintuvų nuskamba ne pirmą kartą, bet Lietuvos karinių oro pajėgų vadas Artūras Leita šias galimybes vertina skeptiškai. „Tai politinis sprendimas, o Krašto apsaugos ministerijos planuose iki 2018 metų nenumatyta įsigyti naikintuvų”, – sakė A.Leita.

R.Sikorskio vizito metu akcentuota, kad Lenkija netrukus gaus pirmuosius kelis iš daugiau kaip keturiasdešimties naikintuvų „F-16”, kuriuos už 3,5 mlrd. dolerių įsigijo iš JAV. Lenkai jau seniau turėjo „Mig 29” naikintuvus ir dabar juos keičia į „F-16”. Nauji koviniai lėktuvai Lenkiją pasieks iki 2008 metų. Nematomas radarams „F-16” kainuoja apie 80 mln. dolerių (apie 210 mln. litų). „Oro policijos misijai reikėtų ne mažiau kaip šešių naikintuvų”, – įsitikinęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Jo teigimu, pats orlaivis kainuoja apie 80 mln. litų. „Bet nemažą dalį sudaro ir kiti neatsiejami nuo naikintuvo dalykai: ginkluotė, radarų sistema, logistikos priemonės”, – pasakojo V.Tutkus.

Viršytų metinį biudžetą

Apie 1,2 mlrd. litų suma šešiems naikintuvams įsigyti viršytų metinį Krašto apsaugos biudžetą. 2006 metais šis biudžetas siekia apie 900 mln. litų, o ginklams, karinėms prekėms ir įrangai panaudojama vidutiniškai apie 200 mln. litų per metus.

„Suprantama, kad dėl naikintuvų įsigijimo pirmiausiai turėtų apsispręsti Seimas ir Vyriausybė”, – sakė ministras J.Olekas. To reikėtų net tuo atveju, jei naikintuvus bendrai pirktų trys Baltijos valstybės.

Kariuomenės vadas V.Tutkus neabejoja, kad Lietuva neišvengiamai turės įsigyti naikintuvų, bet toks sprendimas yra sunkiai įmanomas iki 2014-ųjų, kai baigsis dabartinis gynybos planavimo ciklas. „NATO yra paskelbusi apie Baltijos valstybių oro erdvės policijos misijos pradžią, bet niekur nėra pasakyta, kada ši misija baigsis”, – kalbėjo V.Tutkus. Jo žodžiais, NATO kasmet peržiūri planus ir iš naujo generuoja pajėgas ateičiai. 2007-ųjų viduryje sąjungininkai įvertins misijos pratęsimo galimybes 2008 metams, bet apie jokią pabaigą kol kas nediskutuojama. „Lenkijos gynybos ministro įvardyta „našta” nebuvo taikyta tiesiogiai Baltijos valstybėms, nes visos Aljanso šalys dalijasi rizika ir našta”, – akcentavo V.Tutkus.

Iš NATO gaunama daugiau lėšų

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi reaktyvinių lengvųjų lėktuvų „L-39” eskadrilę. Pasak V.Tutkaus, su jais neįmanoma užtikrinti oro erdvės apsaugos. Prieš kelerius metus politikai net prakalbo, kad minėtą eskadrilę reikia išformuoti, esą aviacijos mokslus JAV baigę pilotai, skraidę moderniausiais naikintuvais, Lietuvoje neturi galimybių tobulėti.

„Artimiausiu metu išformuoti eskadrilės neketiname, tačiau pilotai gali kelti kvalifikaciją ne tik naikintuvais „L-39”, bet ir iš italų perkamais transportiniais lėktuvais „Spartan”, – sakė ministras J.Olekas. – Be to, bet kada galėtume įsigyti ir „F-16”.

Šiuo metu planuojama remontuoti du lėktuvus „L-39”. „Tai reiškia, kad niekas neketina eskadrilės išformuoti”, – sakė Kariuomenės vadas V.Tutkus.

Lietuvos kariuomenė už 75 mln. eurų (258,75 mln. litų) iš Italijos įmonės „Alenia Aeronautica S.p.A.” perka tris naujus taktinius transporto lėktuvus „C-27J Spartan”. Jie pakeis senus sovietinius transporto orlaivius. Pirmąjį lėktuvą tikimasi gauti jau šiemet, o likusius – iki 2009 metų.

Tarp NATO bloko šalių tik Baltijos valstybių, Kanados ir Liuksemburgo kariuomenės neturi naikintuvų. Visos NATO valstybės narės bendrai disponuoja apie 2 tūkst. naikintuvų.

Tiesiogiai į NATO biudžetą Lietuva kasmet įneša apie 5 mln. litų. Iš NATO biudžeto įvairiems projektams įgyvendinti 2005 metais buvo skirta 31 mln. Lt, o šiemet – beveik 47 mln. Lt.