Manoma, jog praėjusį savaitgalį oficialiai atidaryta naujoji keltų linija, sujungsianti Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su Leningrado srityje esančiu Ust-Lugos uostu, tik nežymiai paveiks šios šalies krovinių tranzitą per Lietuvą.
Pagrindinis šio grandiozinio rusų projekto tikslas – užsitikrinti karinio tranzito nepertraukiamumą.
Keltų linijos Ust-Luga-Baltijskas-Zasnicas (Vokietija) projektas pradėtas rengti dar 2001 metais. Manoma, jog pastaruoju metu rusai kiek paskubino patį perkėlos atidarymą, paleisdami kursuoti keltą „Baltijsk”, tuo norėdami eilinį kartą padaryti spaudimą Lietuvai ir parodyti, jog jie gali turėti alternatyvą Lietuvos geležinkeliams.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, jog naujoji Rusijos keltų linija konkurencingumo prasme jokios grėsmės Klaipėdos uostininkams nekelia.
Anot A. Drungilo, tokia tranzito alternatyva didesnę įtaką gali padaryti nebent „Lietuvos geležinkeliams”. Lietuvos ekspeditorių ši linija, ko gero, irgi nesudomins. Jeigu Rusijos Vyriausybė subsidijuos perkėlą ir krovinių gabenimo tarifai čia bus mažesni, susigundę Lietuvos vežėjai turėtų susidurti su nepatogumais forminant tranzitą ne per Europos Sąjungos šalį.
Suskaičiavus naujosios rusų keltų linijos išlaidas ir pajamas, neatrodo, kad tai būtų pelningas projektas, tad Rusijos Vyriausybė privalės jį remti, kad toks jis taptų nors kiek konkurencingas.
Rusija pripažįsta, kad šis projektas kol kas bus nuostolingas. Skelbiama, kad geležinkelio jūrų perkėla iki šiol jau kainavo 500 mln. litų. Be to, planuojama jai pastatyti dar bent 5 laivus. Specialistai teigia, kad vieno tokio kelto kaina gali siekti iki 100 mln. eurų (345 mln. litų). Ateityje rusai norėtų turėti bent 60 keltų, tačiau tai jau panėšėja į Naujųjų Vasiukų projektą.
Panašių subsidijavimo pavyzdžių Rusijoje jau yra. Ji subsidijuoja oro linijas tarp Kaliningrado ir didžiosios Rusijos, siekdama palengvinti gyventojų susisiekimą. Minėta keltų linija be kitų dalykų palengvins Rusijos gyventojų susisiekimą – bus galima keliauti automobiliais ir išvengti muitinės procedūrų.
Anot AB DFDS LISCO, kurios keltas plaukia į Zasnicą ir gabena geležinkelio vagonus, specialistų, naujoji rusų keltų linija jų veiklai įtakos neturės. Tai kabotažiniai (vidiniai) Rusijos pervežimai, o DFDS LISCO keltai kursuoja Vakarų kryptimis. Jų nuomone, ši perkėla gali nebent šiek tiek sumažinti „Lietuvos geležinkelių” apkrovą.
AB „Lietuvos geležinkeliai” Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas komercijai Tomas Keršys tvirtina, jog tokiu žingsniu Rusija sukuria rezervą kariniam tranzitui.
Lietuvos geležinkelininkai gabena per 16 milijonų tonų rusiškų krovinių. Per Lietuvą rusai į Kaliningrado sritį gabena daugiausiai naftos produktus, anglis, trąšas. Naujosios perkėlos galimybės kol kas tėra tik 600 tūkst. tonų per metus. Iki metų pabaigos bus bandomos šios linijos galimybės. Vėliau, anot Lietuvos geležinkelininkų atstovo, perkėlos galimybės gali ūgtelti iki 1 mln. tonų, tačiau ir tai kol kas didelės įtakos tranzitui per Lietuvą nepadarytų. Iki šiol „Lietuvos geležinkelių” tranzito iš Rusijos apimtys kasmet augo po 1-2 proc.