Kaip Klaipėdoje esančią AB Vakarų laivų gamyklą vertina jos savininkai Estijoje, praėjus penkeriems metams po įmonės įsigijimo?
Kodėl šiandien ji negali remontuoti keleivinių lainerių, mokėti akcininkams dividendų, neturi sąlygų statyti laivus?
7 milijonai nuostolių
Kai Estijos koncernas „BLRT Grupp” 2001-aisiais privatizavo AB Vakarų laivų remonto įmonę (dabar Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė), pastaroji turėjo 7 mln. JAV dolerių nuostolių.
„BLRT Grupp”, Taline turinčios laivų remonto ir statybos įmones ir valdančios 93 proc. VLG akcijų, valdybos pirmininkas Fiodoras Bermanas prisipažįsta, kad Lietuvos įmonę pirkti ryžtasi norint pašalinti iš rinkos konkurentą.
Anot jo, šis projektas buvęs toks sunkus, kad abejota, ar apskritai pavyks ką nors padaryti. Ir derybos dėl pirkimo sandorio vyko labai ilgai, ir teko mokėti baudas už tai, kad prieš tai įmonę privatizavę norvegai neinvestavo pinigų, kaip buvo numatyta pirkimo ir pardavimo sutartyje. Sakoma, jog norvegus įsigyti Klaipėdos „Vakarus” paskatinęs pats Vytautas Landsbergis. Tačiau pakelti įmonės lygį jiems nepavyko, jie tik pridarė skolų.
Didina investicijas
Šiandien, F. Bermano teigimu, už VLG jau atsiskaityta su Lietuvos Vyriausybe pagal visus rodiklius. Visos „BLRT Grupp” apyvarta pernai metais buvo 2 milijardai 812 mln. Estijos kronų (apie 624,8 mln. Lt), VLG – 862 milijonai kronų (apie 191,5 mln. Lt).
Pernai „BLTR Grupp”, turinti 61 kompaniją Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Angoloje, investavo į savo gamybos įmones 276 milijonus Estijos kronų (apie 61,3 mln. Lt), o į VLG – 68 mln. kronų (apie 15 mln. Lt). Kitais metais į VLG planuojama investuoti 180 mln. kronų (apie 40 mln. Lt). „Vakaruose” bus įgyvendinami birių krovinių terminalo statybos, laivų statybos efektyvumo didinimo, kiti projektai.
Netesi pažado
Likusi rimta problema Klaipėdoje, susijusi su laivų remontu ir nepadedanti efektyviai dirbti – mažėja plaukiojančiųjų dokų pajėgumai, nes iki šiol dar nėra išvalytas užterštas gruntas iš plaukiojančiųjų dokų duobių.
„BLRT Grupp” valdybos pirmininkas neslepia, kad pirkdami „Vakarų” akcijas savininkai tai žinojo, tačiau lietuviai iki šiol vis žada problemą išspręsti, bet to nepadaro. Beje, užteršto grunto sandėliavimo aikštelė Klaipėdoje dar nepradėta projektuoti.
F. Bermanas sako apskritai esąs patenkintas bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau dokų duobių išvalymo klausimas sprendžiamas pernelyg ilgai – jį kėlė dar norvegai. Taline, kur uosto žemė ir krantinės priklauso įmonės savininkams, tokių problemų nekyla.
Kol šis klausimas nebus išspręstas, tol į VLG remontuoti bus plukdomi mažesni laivai. Tai, pasak F. Bermano, prieštarauja logikai, nes kai VLG remontavo „Panamax” tipo laivą, Klaipėdos uostas už jo atplaukimą uždirbo daugiau nei gamykla už remontą.
Taline remontuojama labai daug keleivinių laivų, tačiau šie laivai turi didelę grimzlę. Jeigu nebus išspręstas dokų duobių klausimas, taliniečiai negalės nukreipti keleivinių laivų remontuoti į Klaipėdą. Beje, įmonė, remontuojanti keleivinius laivus, laikoma aukštos klasės įmone.
F. Bermanas mano, kad Klaipėdoje nėra sąlygų laivų statybai. Surinkti laivus dokuose – ekonomiškai nenaudinga. Todėl „Vakarai” pradėjo bendradarbiauti su Danijos Odensės laivų statykla, kuri valdo Klaipėdoje esančios AB „Baltijos” laivų statyklos pagrindinį akcijų paketą, ir gamina danams laivų blokus. Perspektyvų laivus statyti Klaipėdoje BLRT vadovas bent jau kol kas nemato.
Dividendams dar ne laikas
Paklaustas, kada smulkieji VLG akcininkai sulauks dividendų, F. Bermanas atsakė: „Šiandien kalbėti apie dividendų mokėjimą Klaipėdoje anksti. Mes neseniai likvidavome 7 mln. dolerių skolą, daug investuojame. Šių metų pabaigoje Lietuvos uoste atsiras mašina, kuri įveš 90-100 tonų sveriančius laivų blokus tiesiai į iš Danijos atplukdytą baržą. Šiandien blokai į baržą keliami plaukiojančiuoju kranu, dėl to patiriame nuostolių.
Gamyklai nuolatos trūksta apyvartinių lėšų. Mes davėme 4 milijonus eurų, kad ji galėtų gyventi. Bankuose paimta daugybė kreditų įvairiems projektams. BLRT taip norėtų gauti iš VLG dividendų. Tačiau jeigu šiandien jiems paimtumėm dalį pinigų, tektų stabdyti gamyklą”.
„BLRT Grupp” valdybos pirmininkas sakė, jog Taline dividendai buvo mokėti tik vieną kartą 1992 m., o 1993 m. akcininkų susirinkime teko 40 minučių įtikinėti, kad jeigu bus dividendai, birželio mėnesį reikės stabdyti gamyklą.
F. Bermano manymu, jeigu per dvejus trejus metus VLG pavyks padaryti šiuolaikine bendrove ir biržos kompanija, jeigu ji sugebės pritraukti papildomų pinigų, tik tada bus galima kalbėti apie dividendus. Pasak jo, šiuo metu VLG pardavimų tempai auga reikšmingai, o pelnas – pamažu.
„Stambi Klaipėdos įmonė dar nepasiruošusi tapti biržos kompanija. Jai dar reikia didesnio lygio restruktūrizacijos. Šiandien VLG visiems skolinga, bet tai nieko baisaus. Svarbiausia, kad bankai jau nori jai skolinti pinigų – tai geras rodiklis. Kai mes ją nusipirkome, tik vienas Vilniaus bankas finansavo. Nors VLG reitingas šiandien dar nėra toks kaip „BLRT Grupp” Taline, tačiau jis jau pakankamai aukštas”, – sako F. Bermanas.
Atsirado komanda
Teigiamų tendencijų „Vakaruose”, pasak F. Bermano, atsirado tik praėjus dvejiems metams po privatizavimo – 2003-iaisiais. „Dabar jau matyti, jog kelias pasirinktas teisingai, kad VLG tampa šiuolaikine įmone”, – sako jis.
Iki Estijos koncernui privatizuojant VLG, „Vakarai” tik remontuodavo laivus, jų veikla tik šiek tiek buvo susijusi su laivų statyba. Išlaikyti visą jos nuomojamą didžiulę teritoriją su pastatais teturint tik tiek veiklos, F. Bermano manymu, buvo nerealu. Todėl kompanija ėmė plėtoti kitas veiklas, tokias kaip metalo apdirbimas, pardavimas, krova ir t. t. Jos VLG padeda stotis ant kojų.
Tiesa, VLG reorganizavimas į 19 įmonių grupę sukėlė vietinių žmonių nepasitenkinimą. Tačiau, pasak F. Bermano, „Vakaruose” viskas buvo daroma pagal Taline taikytą modelį tik nekartojant klaidų.
F. Bermanas pabrėžė, jog labai svarbus VLG sėkmės faktorius yra gamykloje dirbantys žmonės ir tai, kad įmonėje atsirado komanda. Jis nesigaili palikęs vadovauti gamyklai Arnoldą Šileiką. Pastarasis greitai suprato reorganizavimo prasmę ir ėmėsi energingai įgyvendinti naujas idėjas. „BLRT Grupp” šūkis – mąstyk globaliai, veik lokaliai. Tai yra koncernas, nusipirkęs įmonę, pasikliauja jos regione dirbančiais žmonėmis.
Pastaruoju metu ginčytasi dėl antrinės VLG įmonės „Vakarų laivų remontas”, įtikinėta, kad jos nereikia skaidyti. Tačiau Taline tokia įmonė dirba 2 kartus efektyviau. VLG įmonės išlaidos 2 kartus didesnės nei Talino, o galimybės Klaipėdoje didesnės nei Estijos sostinėje – didesni plaukiojantieji dokai.
Todėl liepos mėnesį vykusiame VLG valdybos posėdyje priimtas sprendimas keisti „Vakarų laivų remonto” struktūrą dalinant bendrovę į vamzdžių tiesimo, korpusų remonto, valdančiąją ir t. t. bendroves.
Laivynas, aptarnaujantis VLG, irgi priklausė UAB „Vakarų laivų remontas”. Pasak F. Bermano, įvertinti, ar jis dirba efektyviai, nebuvo įmanoma. Šiandien laivynas priklausys atskirai firmai. Manoma, jog po pusmečio turėtų paaiškėti, kodėl jo tokios didelės išlaidos ir ką su juo reikia daryti toliau.