Pasirengimas stiprina saugumą

Tarptautinėse misijose dalyvaujantiems Lietuvos kariams, karo medikams tenka prisitaikyti prie kintančios aplinkos

Lietuvos karių dalyvavimas tarptautinėse operacijose – mūsų šalies indėlis į tarptautinį saugumą. Lietuvos kariai, tarnaudami kriziniuose regionuose Afganistane, Irake, Kosove ir kitur, įgyja neįkainojamos patirties. Tarptautinių misijų dalyviai susiduria su įvairiomis problemomis, jiems tenka prisitaikyti prie įvairių sąlygų. Apie tai diskutuoja į tarptautinę konferenciją Kauno įgulos karininkų ramovėje susirinkę specialistai. Lietuvos, Danijos, Estijos, kitų šalių karo medikai dalijasi patirtimi, įgyta karinėse ir tarptautinėse taikos operacijose.

Svarbi psichologinė adaptacija

Vykstančių į tarptautines misijas karių atrankos kriterijai – kovinis pasirengimas, fizinės ir psichologinės savybės, gera sveikata ir kt. Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos, Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos skubiosios medicinos draugijos surengtoje karo medicinos konferencijoje ypatingas dėmesys skirtas psichologinių klausimų aktualumui šiuolaikinei karo medicinai.

„Tarptautinėse misijose dalyvaujantys kariai turi būti gerai psichologiškai parengti. Labai svarbu psichologinė adaptacija prie kintančios aplinkos bei streso įveikimo metodai”, – tvirtina Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos atstovė S.Zimuš.

Grįžusių iš misijų karių sveikatą tikrina medikai ir, jeigu reikia, jiems skiriama reabilitacija. Tam yra numatytos papildomos lėšos. Reabilitacija pasinaudoti turi teisę kariai, kurie misijos metu galėjo patirti potrauminį šoko sindromą sukėlusius išgyvenimus ar turintiems kitų sveikatos problemų, susijusių su tarnyba misijoje.

Tyko įvairūs pavojai

Ne visada kariai iš tarptautinių karinių operacijų grįžta sveiki. Jų tyko įvairūs pavojai. H.O.Jurgensenas iš Danijos tyrinėjo nusodrinto urano ir vėžio paplitimo sąsajas tarp Danijos 1992-2001 metų Balkanų karo veteranų.

Kapitonių Jolantos Gurauskienės ir Ramutės Vaičaitienės pateiktais duomenimis, nuo 2004 metų buvo pradėta tikrinti visų Lietuvos karių, grįžusių iš tarptautinių karinių operacijų, sveikatos būklė. 2004 m. patikrinti 449 kariai, 2005 m. – 432, 2006 m. sausio-liepos mėn. – 295. Sveiki sugrįžo atitinkamai 39,9 proc., 43,5 proc. ir 28 proc. karių. 2004-aisiais 22 proc. karių nustatytos lėtinės ligos, o 2006-aisiais – net 45,7 proc. Dažniausiai diagnozuotos ūminės ligos – tai biocheminių kraujo tyrimų pakitimai, uretritai. Naujai diagnozuota paūmėję klausos pažeidimai, kardiologinės ligos.

Per minėtą laikotarpį dėl ligos iš tarptautinių karinių operacijų neištarnavę nustatyto termino sugrįžo 11 karių (dėl traumų, psichikos sutrikimų, neurologinio ir terapinio bei kt. susirgimų).

Kauno medicinos universiteto klinikose 2003-iaisiais buvo operuotas iš misijos Irake pargabentas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono karys L.Andriuškevičius. Netoli Basros tarnavęs lietuvis per automobilio avariją patyrė rankos traumą.

Minos žaloja gyventojus

Nuo 2002 metų Lietuva dalyvauja tarptautinėse operacijose Afganistane, o nuo 2005-ųjų vadovauja Afganistano Goro provincijos atkūrimui. Pirmoji Provincijos atkūrimo grupė (PAG) įkūrė stovyklą netoli Goro provincijos sostinės Čagčarano. PAG užduotis – padėti vietinėms saugumo struktūroms kurti saugią aplinką ir stabilumą.

Pusantro milijono Afganistano gyventojų nukentėjo nuo karo ir tapo fiziškai neįgalūs. Šioje šalyje dar likę neišminuotų apie 10 milijonų minų, dėl kurių gyventojai nuolat patiria traumas. Majoras Vilius Kočiubaitis teigė, kad Lietuvos karo medikai karo ligoninėje ne tik teikė medicinos pagalbą misijose dalyvaujantiems kariams, rūpinosi karių sveikatos priežiūra, bet ir operavo bei gydė vietos gyventojus.

Chirurgas majoras Rimantas Kulikauskas dirbo Kabulo karo lauko ligoninėje. Per 3 mėnesių misijos laiką majoras operavo 45 ligonius, konsultavo – 239. Teko susidurti su nebūdingais Lietuvos regionui susirgimais, matyti ir gydyti baisias sprogusių minų padarytas žaizdas, sumaitotas kojas.

„Misijos dalyviai, norėdami sumažinti psichologinį stresą, sugalvodavo įvairių pramogų. Pavyzdžiui, suomiai buvo įrengę suomiškas pirtis”, – sakė majoras R.Kulikauskas. Prieš misijas kariai, karo medikai išeina specialų pasirengimo kursą, tačiau, majoro R.Kulikausko nuomone, pasirengimas, kokį teko jam praeiti, yra nepakankamas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.