Pastarąjį dešimtmetį daugelyje šalių privatus sektorius vis plačiau įsitraukia finansuojant ir įgyvendinant valstybės ir savivaldybių investicijų projektus, susijusius su viešosios infrastruktūros kūrimu bei viešųjų paslaugų teikimo plėtojimu ir tobulinimu.
Lietuvoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei trukdo įstatymai ir neigiamas visuomenės požiūris įgyvendinant bendrus projektus, nes daugeliui čia vaidenasi neskaidrios privatizacijos baubas.
Įstatyme likusios spragos
Klaipėdos regiono plėtros agentūros (KRPA) direktorius Stanislovas Bielinis sako, kad neigiamą visuomenės požiūrį į viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (angliškai „public private partnership” – PPP arba tiesiog 3P) formuoja informacijos trūkumas apie tokius projektus ir jų naudą. 3P projektų įgyvendinimo sunkumai susiję ir su mūsų teisinės bazės problemomis – įstatymuose esantys neapibrėžtumai ypač trukdo vykdyti visuomeninės infrastruktūros plėtros projektus.
Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę Lietuvoje reguliuoja Koncesijų įstatymas. Jame nurodoma, kaip savivaldybės ar valstybė gali joms priklausantį turtą patikėjimo teise perduoti valdyti ir naudotis kitiems asmenims. Įstatymas reglamentuoja, kokiems objektams gali būti taikoma koncesija, bei koncesininkų dalyvavimo sąlygas.
Advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus” advokatas-partneris Gytis Kaminskas, gerai žinantis 3P sritį reguliuojančius įstatymus, sako, kad dabar įstatyme detaliau ir aiškiau reglamentuojamos koncesijos suteikimo procedūros (komisijos sudarymas, pasiūlymo pateikimas, pasiūlymo atmetimo priežastys), taip pat numatoma galimybė pratęsti pasiūlymų pateikimo terminus, numatytos privalomos sutarčių sąlygos, patikslinta viešųjų darbų koncesijos skelbimų ir vykdymo tvarka. Šios aplinkybės lengvina koncesijos konkursų organizavimą.
Tačiau G. Kaminskas aiškina, kad Ūkio ministerijos siūlomos Koncesijų įstatymo pataisos kol kas palieka nemažai galiojančio įstatymo spragų.
Nesuderintos nuostatos
Koncesijos įstatymas dar nesuderintas su Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymu, kadangi juridiškai neišsprendžia turto perdavimo klausimo, t. y. kokia teise turtas perduodamas koncesininkui. Valstybės ir savivaldybių turto disponavimo įstatymas dabar numato baigtinį tokio turto perdavimo atvejų ir pagrindų sąrašą.
Advokato G. Kaminsko nuomone, neapibrėžtas koncesijų suteikimo reguliavimas, spragos ir neapibrėžtumai įstatyme, kai koncesija painiojama su privatizavimu ar nuoma, sunkina koncesijų suteikimo procesą. Minėtų spragų neužpildo ir koncesijų suteikimo praktika, kuri veikiant netobuliems įstatymams yra menka.
Eksperto nuomone, koncesijos projektai yra gana dideli, reikšmingi, patrauklūs, todėl sulaukia didelio visuomenės susidomėjimo. Tačiau dėl ne visiškai aiškaus teisinio reguliavimo toks dėmesys apauga įvairiais skandalais, o menka koncesijų taikymo praktika įvairius subjektus skatina skirtingai interpretuoti tas pačias įstatymo normas.
Koją kiša nepasitikėjimas
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas pastebi, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystę dažniausiai stabdo išankstinis nepasitikėjimas.
„Mano asmeninė patirtis sako, kad dėl šių sektorių bendradarbiavimo yra nepasitikėjimo: priežiūros institucijos ir žiniasklaida šiame bendradarbiavime visų pirma ieško interesų konflikto ar net korupcijos požymių, todėl viešasis sektorius yra labai atsargus ir neiniciatyvus.
Privatus sektorius yra skeptiškas dėl nepakankamo tokio bendradarbiavimo rezultatyvumo, vykstančio labai įtemptame fone, bei galimų komplikacijų tiek su priežiūros institucijomis, tiek su žiniasklaida. Tad 3P Lietuvoje nėra pakankamai išvystyta kaip bendradarbiavimo, tikros partnerystės forma”, – teigia P. Vasiliauskas.
Daug kalbėjimo, maža darbų
Nedaug optimizmo dėl 3P galimybių Lietuvoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės lūpose.
„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystei labai trukdo žmonių konservatyvumas, neapibrėžta baimė ką nors daryti, keisti, o taip pat netobula įstatymų bazė. Plėtoti 3P galimybes trukdo ir menka šios partnerystės praktika Lietuvoje, tai, kad panašūs projektai ne vienu atveju paliko neigiamą atspalvį. Jeigu būtų kitaip, visuomenėje ir žiniasklaidoje būtų mažiau baimės plėtojant viešosios ir privačios partnerystės programas”, – sako E. Jurkevičienė.
Pasak specialistės, akivaizdu, kad Lietuvoje yra tikrai didelis poreikis plėtoti 3P. Klaipėdoje mažųjų laivų ir jūrinių jachtų uostelio, sporto komplekso statyba ir operavimas turi šansų tapti puikiais 3P pavyzdžiais. E. Jurkevičienės nuomone, panašių 3P projektų nesunku būtų rasti sveikatos apsaugos, švietimo, kelių ir transporto, kitose srityse.
Jos nuomone, padėtį Lietuvoje gali pakeisti tai, kad Europos Sąjungoje žadama įtvirtinti nuostatą, jog paraiškas fondų paramai gauti galės kartu teikti viešasis ir privatus sektorius, ko nebuvo anksčiau. E. Jurkevičienės nuomone, tai padėtų plėtoti ne vieną viešosios infrastruktūros projektą.