Su remiamomis pajamomis didės ir pašalpos

Dvidešimčia litų padidėjus valstybės remiamoms pajamoms, dar reikėtų sulaukti, kol Seimas patvirtins Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymo pakeitimus. Tada į socialinę paramą galės pretenduoti gerokai daugiau šeimų, ir ta parama bus ženkliai didesnė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį socialinę pašalpą gavo per 6500, kompensacijos už šildymą buvo skirtos daugiau kaip 18560 panevėžiečių. Miesto Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė teigia, kad valstybės remiamų pajamų padidinimas ir įstatymo pakeitimas socialinės paramos gavėjų ratą turėtų gerokai praplėsti.

Nuo šių metų spalio 1 dienos Vyriausybė žada valstybės remiamas pajamas nuo 165 litų padidinti iki 185. Tam papildomai iš valstybės biudžeto ketinama skirti 13,2 mln. litų. Tikimasi, kad tai padės kompensuoti padidėjusią šildymo kainą.

Keisis ir įstatymas

Rugpjūčio mėnesį Panevėžyje socialinę pašalpą gavo 341 šeima – iš viso 772 žmonės. Maksimali socialinė pašalpa vienam asmeniui, jeigu jis negauna jokių kitų pajamų, – 148,50 Lt. Padidinus valstybės remiamas pajamas, socialinė pašalpa siektų 166 litus.

Į socialinę pašalpą gali pretenduoti tos šeimos, kurių pajamos per mėnesį vienam asmeniui neviršija 165 litų. Taip pat turi atitikti ir kiti įstatymo numatyti reikalavimai. Socialinės pašalpos bei kompensacijos už išlaidas būsto šildymui bei šaltam ir karštam vandeniui skiriamos remiantis Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu. Šis įstatymas netrukus turėtų keistis – Vyriausybė tam jau pritarė, belieka jį patvirtinti Seime.

Mokės mažiau

Už būsto šildymą skiriamos kompensacijos apskaičiuojamos pagal valstybės remiamas pajamas.

Naujame įstatyme numatoma, jog bus kompensuojamos būsto šildymo išlaidos, viršijančios ne 25, o 20 procentų skirtumo tarp šeimos (asmens) pajamų. Apskaičiuojant pajamas kompensacijai gauti numatoma taikyti ne 90, o 100 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai (asmeniui) dydį.

Pavyzdžiui, jei pensininkui, gaunančiam 400 Lt pensiją, už būsto šildymą pačiam reikia mokėti 62,88 Lt, tai, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams ir jo pensijai padidėjus 50 Lt, pačiam asmeniui reikės mokėti 57 Lt (450 Lt – 165 Lt) x 0,20), t.y. net šiek tiek mažiau, nei jis mokėdavo anksčiau. Likusi mokesčio už šildymą dalis yra kompensuojama.

Kaip teigia Z.Ragėnienė, naujame įstatyme bus ir kitų pasikeitimų. Numatoma suteikti teisę gauti piniginę socialinę paramą iš karto (o ne po 6 mėnesių kaip yra dabar) nuo įsiregistravimo Darbo biržoje asmenims, kuriems iki senatvės pensijos yra likę ne daugiau kaip 5 metai; baigusiems mokyklas abiturientams bei absolventams; asmenims, netekusiems 45-55 procentų darbingumo (III grupės invalidams); motinai (tėvui), kai auginamam vaikui sukanka 3 metai; asmenims, slaugiusiems šeimos narį; asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų ir kt.

Dokumentai šildymo kompensacijai iš pirmą kartą besikreipiančiųjų bus pradedami priimti maždaug nuo spalio vidurio. Padidinus valstybės remiamas pajamas, šalyje naujai įgys teisę į šią paramą apie 10 tūkstančių žmonių. Valstybės remiamų pajamų dydis taip pat taikomas teikiant nemoką maitinimą mokiniams iš nepasiturinčių šeimų bei juos aprūpinant mokinio reikmenimis mokslo metų pradžioje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.