NATO sąjungininkai, taip pat ir Lietuva, nepajėgūs arba nedemonstruoja noro nusiųsti papildomų pajėgų į Pietų Afganistaną, kur Didžiosios Britanijos, Kanados ir Nyderlandų kariai plūsta krauju, kovodami su itin smarkiu talibų sukilimu.
NATO karinė ir politinė vadovybė savaitgalį ir pirmadienį vykusiuose pasitarimuose primygtinai teigė, kad Aljanso vadovaujamos Tarptautinių paramos saugumui pajėgų (ISAF) trečiajai fazei Pietų Afganistane skubiai reikalingas maždaug 2,5 tūkstančio karių pastiprinimas. NATO taikdariai Helmando ir Kandaharo provincijose patiria aršiausią talibų pasipriešinimą nuo 2001 metų pabaigos, kai per JAV vadovaujamą intervenciją buvo nuverstas radikaliųjų islamo mokinių – Talibano – režimas.
Pirmadienį NATO būstinėje Aljanso būstinėje vykusiame pasitarime organizacijos generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis kvietė sutelkti paramą Afganistano pietuose sunkumus patiriantiems sąjungininkams. Praėjusį savaitgalį Varšuvoje vykusiame NATO šalių ginkluotųjų pajėgų vadų susitikime Aljanso Karinio komiteto pirmininkas, kanadietis Ray Henault priminė sąjungininkams vykdyti įsipareigojimus dėl pajėgų siuntimo į Afganistaną, sakydamas, kad dabar poreikis tenkinamas tik 85 procentais.
Kiek anksčiau nusiųsti papildomai 2,5 tūkstančio karių Aljansą ragino NATO pajėgų Europoje vadas generolas Jamesas Jonesas.
Tiek Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, tiek kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus BNS sakė, kad Lietuva dalyvavimą NATO misijoje Afganistane laiko prioritetine užduotimi, tačiau pabrėžė, kad prisiimta Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) misija priartino Lietuvą prie išgalių ribos.
„Nuo kitų metų prisiimame papildomus įsipareigojimus – PAG finansinį išlaikymą perimame iš JAV, tuo pačiu atpalaiduodami jų išgales. Misijai Afganistane sueikvojame apie 90 procentų visų tarptautinėms misijoms skiriamų lėšų. Turime pirmiausia atsakingai susitvarkyti su savo darbais, neprisiimant papildomų”, – BNS antradienį sakė J.Olekas.
Iš viso Lietuvos vadovaujamai PAG nuo jos įsteigimo 2005 m. birželį JAV skyrė daugiau kaip 30 mln. JAV dolerių (90 mln. litų). Ministras J.Olekas anksčiau teigė, jog planuojama, kad 2007 metais tarptautinių operacijų finansavimas sieks 10 proc. gynybos biudžeto – maždaug 90 milijonų litų, tai 30 mln. daugiau nei šiemet. Didžioji „prieaugio” dalis bus skiriama Goro PAG išlaikymui, aprūpinimui, karių tarnybos ir gyvenimo sąlygų gerinimui.
„Dalyvaudami PAG veikloje Gore, pasiekėme finansinių išgalių ribą. Jeigu Lietuvoje būtų priimtas politinis sprendimas skirti dar daugiau lėšų užsienio misijoms, kariuomenė svarstytų, kokius papildomus pajėgumus galėtų skirti sąjungininkams”, – BNS sakė generolas majoras V.Tutkus.
Britų dienraščio „Financial Times” pranešimu, po pirmadienį NATO būstinėje vykusio neformalaus Aljanso ambasadorių pasitarimo tarptautinių pajėgų Pietų Afganistane vadas britų generolas leitenantas Davidas Richardsas teigė, kad NATO vadovybė jau prieš 18 mėnesių prašė šalis suformuoti maždaug tūkstančio karių rezervą Afganistanui, tačiau šis kariškių prašymas neįvykdytas.
Posėdyje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius BNS antradienį sakė išgirdęs aiškų J.de Hoopo Schefferio raginimą šalims sugeneruoti trūkstamas pajėgas.
„NATO vadovas pabrėžė, kad įsipareigojimai turi būti vykdomi”, – sakė L.Linkevičius. Kadangi posėdis buvo uždaras, Lietuvos ambasadorius išsamiau nekomentavo.
Pavasarį suaktyvėjus nuversto Talibano režimo šalininkams, įkūrusiems savo stovyklas Pakistane, susirėmimuose ir per įvarius išpuolius Afganistane žuvo daugiau kaip 90 užsienio karių. Nuo liepos pradžios, kai Didžioji Britanija dislokavo savo pajėgas Helmando provincijoje, kovose žuvo 33 britų kariai.
NATO vadovybė tikina, jog susirėmimų „kaktomuša” su talibais taktika pasiteisina, tačiau misijos sėkmei reikalingos papildomos pajėgos. Kasdien pranešama, jog mūšiuose nukaunama nuo keliolikos iki keliasdešimties talibų kovotojų.
Didelę tiesioginių kovinių veiksmų patirtį turintis Lietuvos kariuomenės karininkas BNS sakė, kad mažai išmokyti ir daugiausia lengvaisiais šaulių ginklais apsirūpinę talibų kovotojai patiria didelius nuostolius būtent tiesioginiuose susirėmimuose su Aljanso pajėgomis, kurias preciziškais smūgiais remia aviacija ir artilerija. Tačiau talibai sukelia daug problemų dėl partizaninių veiksmų taktikos – pasalų, mirtininkų susisprogdinimų, vis dažniau naudojamų pakelės bombų.
Lietuvoje nuogąstaujama, kad patyrę pasipriešinimą Helmade, talibai gali persikelti į šiaurėje esančią salyginai saugią Goro provinciją ir ją destabilizuoti. Krizės atveju provincijos saugumui užtikrinti nepakaktų vos didesnio už kuopą lietuviškos PAG kontingento.