Kaune vykusioje visų veislių šunų parodoje dalyvavo beveik 600 keturkojų
Aleksoto aerodrome sekmadienį buvo galima pasigėrėti tikra žmonių ir šunų draugyste – laukdami jų augintiniams skirto pasirodymo laiko, keturkojų savininkai nuoširdžiai jaudinosi, o šiems gavus gerus įvertinimus, audringai džiaugėsi. Didžiuliai Kaukazo ir Vidurinės Azijos aviganiai visiškai neketino „suėsti” mažučių Jorkšyro terjerų, kurių šioje parodoje buvo itin daug – net 45.
Kaip visuomet, iki paskutiniųjų akimirkų buvo šukuojamos ilgos šilkinės garbanos, nuo susijaudinimo ir žvarboko vėjo drebantys pietietiškų veislių šuneliai meiliai glaudžiami ir šildomi kūnu.
Kiekvienam šunų augintojui jo šunelis ir pasirinktoji veislė – patys geriausi. Po itin išpopuliarėjusių, kartais vos kilogramą tesveriančių jorkšyro terjerų į madą tikriausiai ateis Briuselio grifonai.
„Jie sveria 3,5-4 kilogramus. Yra bendraujantys ir labai geri „skambučiai”. Dar auginu čiau-čiau ir „prancūzą”, bet pirmas loti pradeda grifonas. Mano kalytė Maja Kaune buvo 47-oji, per metus atsirado daugiau, tik ne visi į parodas ateina”, – sako Aušrinė Bylienė.
Netoliese galima susipažinti su kita šios veislės kalyte – šviesesnio atspalvio kailiuko savininke, vardu Šanel. Ji Rusijos grožio karalienė.
Pietų Rusijos aviganis – Lietuvos grožio čempionė, priklausanti Dainorai Vaivadienei, vadinama Čiarovnica Savitas. Lietuvoje šių šunų nėra daug, parodose dalyvauja apie 30 tos veislės atstovų. Geri sargai yra vertinami ir dėl to, kad gali gyventi ne tik voljeruose, bet ir butuose.
Afganų kurto veislės šuo, pogulio įsitaisęs ant šeimininko automobilių, traukia akį iš tolo – atrodo, kad ten tik kailinis užtiesalas – per vilnas beveik nebesimato šuns.
„Jos vardas – Čarlizė, bet visi žino ją kitu vardu – Ciocė, parodoje ją pripažino geriausia savo veislės atstove”, – sako išdidus šeimininkas Arvydas Pauliukas. Jo augintinė labai pavydi, būna nepatenkinta, jei dėmesys rodomas ne tik kitam šuniui, bet ir žmogui. Šiaip šunelis draugiškas ir turi gerą atmintį.
Girda Navickaitė laiko glėbyje Sicilijos kurtą – vienintelį šios veislės atstovą Lietuvoje. Kalytei tėra keturi mėnesiai ir pirmieji jos palikuonys pasirodys beveik už dvejų metų. Jaunikio jai teks ieškoti užsienyje.
Visai netoliese – įspūdingo dydžio šuo, apaugęs pilkais šiurkščiais gaurais. „Tai didžiausias pasaulio šiuo – Airių vilkogaudis. Mūsiškio ūgis ties ketera – 94 centimetrai”, – paaiškina nedidukė mergytė, kurios šis gigantas klauso tiesiog pavyzdingai. Robinas sveria 80 kilogramų, nes yra iš kurtų giminės, todėl liesoko kūno sudėjimo.
Nuo ankstyvųjų viduramžių iki pat XVII a. karališkuose Europos ir Skandinavijos namuose gauti airių kurtų porą dovanų buvo tolygu prabangiausiai dovanai. Kiek vėliau šie šunys buvo išsiuntinėti po visą Europą: į Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Šveicariją, Daniją, Lenkiją.
XV amžiaus kiekviena Airijos grafystė privalėjo turėti po 24 vilkogaudžius, kurie saugotų fermas nuo vilkų puldinėjimo. Airių vilkogaudžiai dabar yra tokie pat populiarūs, kaip ir kadaise viduramžiais.