„Lietuvos ekonomika pastaruoju metu rodo vis daugiau perkaitimo ženklų, tačiau ateities perspektyvos išlieka gana giedros – artimiausiais metais šalies ūkis augs, nors jo augimo tempas lėtės”,– teigia SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
SEB Vilniaus banko ekspertės teigimu, nuo 2003 metų Lietuvoje pastebima vis daugiau ekonomikos perkaitimo požymių – itin sparčiai didėja bendrasis vidaus produktas (BVP), o pagrindinis ūkio plėtros variklis yra stipri vidaus paklausa, kurią dar labiau skatina mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas. „Apie ekonomikos perkaitimą taip pat byloja itin sparti paskolų plėtra, didelis einamosios sąskaitos deficitas, didėjantis infliacijos tempas ir spartus prekių importo augimas”, – akcentuoja V. Tauraitė.
Banko analitikų sudarytas paklausos rodiklių (prekių importo, mažmeninės prekybos apyvartos, pramonės produkcijos, pinigų kiekio, vidaus kredito ir darbo užmokesčio metinių pokyčių) indeksas taip pat rodo, jog Lietuvos ekonomika yra ties perkaitimo riba. „Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos ūkis augo vidutiniškai po 7,5 proc. kasmet, o pirmąjį šių metų pusmetį – 8,6 procento. Tokia plėtros sparta, viršijanti potencialiąją, ilgai išsilaikyti negali”, – sako SEB Vilniaus banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.
Banko analitikai pabrėžia, kad teoriniu požiūriu ekonomikos perkaitimas gali baigtis neigiamais ūkio plėtros tempais ir paklausos lemta didesne infliacija, tačiau Lietuvos ekonomika artimiausiais metais nuopuolio nepatirs. „Labiausiai tikėtina, jog ūkio plėtra lėtės palengva, bet išliks sparti. Daugelis Lietuvos ūkio perkaitimo ženklų paaiškinami natūraliu ekonominės konvergencijos procesu – poreikiu pavyti išsivysčiusių šalių gyvenimo lygį”,– sako V. Tauraitė.
Anot SEB Vilniaus banko analitikų, nuo prastos ūkio perkaitimo baigties Lietuvos ūkį gelbsti prasidėjęs palūkanų normų didėjimas, kuris artimiausioje ateityje lėtins skolinimosi ir vartojimo augimo tempus.
„Tvyrant perkaitimo atmosferai, tam tikrą stabilizuojantį vaidmenį atlieka laikinasis socialinis bei komercinės paskirties gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiai ir naikinama gyventojų pajamų mokesčio lengvata už daugiau kaip vienos būsto paskolos palūkanas”,– sako V. Tauraitė.
Pasak analitikės, pamažu vėsta vienas iš labiausiai įkaitusių ūkio sektorių – nekilnojamojo turto rinka, kuri šių metų viduryje jau įžengė į sveikesnės plėtros kelią. Vis dėlto analitikė pabrėžia, jog bene svarbiausia perkaitusios ekonomikos stabilizavimo kryptis – vidaus paklausos apribojimas kartu keliant eksporto konkurencingumą ir jo įtaką ūkio augimui.