Nebegalėdami kęsti girtų asmenų smurto, patiriamų materialinių ir moralinių nuostolių, medikai reikalauja steigti specializuotą išblaivinimo įstaigą
Lietuvoje beveik prieš šešerius metus panaikinus paskutinę blaivyklą, girtų piliečių išblaivinimu priversti užsiimti ligoninių medikai. Per metus į kiekvieną Kauno ligoninę vidutiniškai atvežama po maždaug tūkstantį neblaivių žmonių, tačiau tik dešimtadaliui jų reikia medikų pagalbos. Kiti po apžiūros arba naktį praleidę ligoninėje ir išsiblaivę išleidžiami namo. Patekę į ligoninę neblaivūs asmenys triukšmauja, mušasi, laužo ir gadina inventorių, gąsdina ligoninės darbuotojus ir ligonius.
Grėsmė medikams ir ligoniams
Panaikinus blaivyklas, ligoninių darbuotojai beveik kasdien rizikuodami savo sveikata turi teikti paslaugas girtiems asmenims. Būna atvejų, kai įsisiautėjusį „ligonį” pavyksta sutramdyti tik policininkams uždėjus antrankius. Apsvaigę nuo alkoholio žmonės ligoninių priėmimo skyriuose būdami kartu su ten medicinos pagalbos laukiančiais ligoniais triukšmauja, puola mušti medikus, šlapinasi.
„Kai pagal ES teisės aktus Lietuvoje nebeliko išblaivinimo įstaigų, ligoninėms tenka spręsti neblaivių žmonių ne tik išblaivinimo, bet ir socialines problemas, – teigia Kauno mero visuomeninis patarėjas, Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) Skirmantas Juozas Paukštys. – Pernai iš 1600 į ligoninę patekusių neblaivių asmenų tik 82 reikėjo medicinos pagalbos. Medikai patiria neblaivių pacientų
agresiją, ligoninė – didelių finansinių nuostolių”.
Pasak S.J.Paukščio, ligoninės turi gauti lėšų už atliekamas socialines funkcijas. Dabar gydymo įstaigoms už neblaiviems „ligoniams” suteiktas išblaivinimo ir kitas socialines paslaugas ligonių kasa nemoka.
Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės vadovai, norėdami apsaugoti savo gydytojus, slaugytojas nuo neblaivių pacientų smurto, įrengė vaizdo kameras, juos saugo profesionali saugos tarnyba, tačiau tai vis vien problemos neišsprendžia.
Įkurtas išblaivinimo kabinetas
Kauno apskrities ligoninėje pernai išblaivinti 963 asmenys, iš kurių tik dešimtadaliui reikėjo medikų pagalbos. Ligoninė buvo priversta Priėmimo skyriuje įkurti išblaivinimo kabinetą, kuriame patalpinami girti asmenys ir stebimi.
„Išblaivinimo kabineto durys atsidaro tiesiai į Priėmimo skyrių, kur ligoniai, jų artimieji laukia tyrimų atsakymų, gydytojų konsultacijų, ir priversti klausyti, kai neblaivus pilietis triukšmauja, spardo kabineto duris, dainuoja, – sakė Kauno apskrities ligoninės Priėmimo skyriaus gydytoja administratorė Inga Aleknienė. – Mes susiduriame su girtų žmonių agresija, todėl naktimis tenka kviestis pagalbon iš kitų skyrių medikus vyrus, kad padėtų išprašyti ar apraminti girtus asmenis”.
Ligoninei tenka nuolat remontuoti neblaivių asmenų sudaužytą, sugadintą inventorių. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja Janina Bierienė apgailestavo, kad girti benamiai, valkatos neturi kur prisiglausti ir žiemą tiesiog veržiasi į ligoninę.
„Žiemą negalim gyvo žmogaus išstumti į šaltį, tačiau jiems ne vieta ligoninėje. Juos reikia kažkur patalpinti”, – sakė J.Bierienė. Tokie asmenys dažniausiai neturi dokumentų, gyvenamosios vietos. Nakvynės namai jų nepriima.
Analogiška situacija ir Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje. Jos direktorius Tautvydas Jankauskas teigė, kad pernai ligoninei teko išblaivinti per puspenkto šimto girtų asmenų.
Naktinis karas su alkoholikais
Pirmoji blaivyklą uždarė Klaipėda – 1997 metais, Kaunas – 1998-aisiais, o 2000-aisiais Lietuvoje neliko nė vienos. Tik Vilnius turi vieną blaivyklą, oficialiai ją pavadinęs nakvynės namų filialu „Sala”. Ji teikia analogiškas blaivykloms paslaugas. Filiale yra 30 lovų. Į „Salą” išblaivinimui pristatomi asmenys, kuriems nereikia medicinos pagalbos. Čia visą parą budi slaugytoja. Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas mokestis už nakvynę „Saloje” – 28 litai.
Pernai Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties medikai 2300 kartų buvo kviečiami suteikti pagalbą neblaiviems asmenims.
„Visko būna: tokie žmonės ir mušasi, ir automobilių langus daužo. Juos nuvežti į ligoninę mums padeda policija, – pasakojo GMP stoties direktoriaus pavaduotoja Irena Jurevičienė. – Ant mūsų pyksta ligoninių Priėmimo skyrių medikai, kad mes atvežam neblaivius asmenis, bet palikti gatvėje ar kitoje viešoje vietoje negalime”.
Šiemet per pusę metų GMP stoties medikai gavo 900 iškvietimų dėl neblaivių žmonių.
„Labai gaila, kad medicinos personalui tenka naktimis kariauti su alkoholikais, degradavusiais asmenimis, todėl jų išblaivinimo problemas būtina spręsti, – sakė Kauno vicemeras Kazimieras Kuzminskas. – Reikėtų įsteigti skyrių ar įstaigą, kurią nebūtina vadinti blaivykla. Galbūt tai galėtų būti sveikatinimo ar detoksikacijos skyrius medicinos įstaigoje. Reikia surasti patalpas, įsteigti etatus, o ne visose ligoninėse kurti priežiūros, saugos tarnybas”.
Nuomonės išsiskyrė
Kauno valdžia gavo nemažai medicinos įstaigų atstovų prašymų
spręsti neblaivių asmenų išblaivinimo problemą. Į miesto Tarybos Peticijų komisiją kreipėsi grupė piliečių, reikalaudami neblaiviems asmenims atskirų patalpų ir transporto.
„Greitosios medicinos pagalbos automobiliais vežami girti asocialūs asmenys, dvokiantys, aptekę utėlėmis. Kyla grėsmė ir medikams, ir kitiems ligoniams, kuriems kviečia greitąją, užsikrėsti ne tik nepageidaujamais gyviais, bet ir įvairiomis užkrečiamomis ligomis”, – teigia Darius Petraitis ir kiti peticiją pasirašę piliečiai.
Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus iniciatyva surengtoje diskusijoje buvo aptartos minėtos ligoninių problemos. Nemažai diskusijos dalyvių pasisakė už specializuotos įstaigos steigimą.
Advokatė Lina Svirinavičienė pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymus, žmogaus laisvės negalima apriboti be teismo sprendimo.
„Viena vertus, negalime apriboti žmonių teisių, nors jie ir neblaivūs, kita vertus, neblaivūs asmenys kelia nemažai problemų visuomenei, – sakė L.Svirinavičienė. – Galima steigti ir specialią įstaigą, tačiau būtina jos steigimą derinti su galiojančiais teisės aktais. Jos steigėjais galėtų būti trys šalys: savivaldybė, policija, medicinos įstaiga”.
Tokiai nuomonei prieštaravo Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorius Gediminas Jankus ir laikinai Sveikatos skyriaus vedėjo pareigas einantis Algimantas Kažemėkaitis. Jų nuomone, specializuota įstaiga Savivaldybės biudžetui būtų nepakeliama našta. Savivaldybė galėtų skirti biudžeto lėšų (apie 100-150 tūkst. litų) ligoninėms, kurios teikia išblaivinimo paslaugas.
Artimiausiu metu ketinama sudaryti darbo grupę, kurioje bus Savivaldybės, apskrities, policijos, medicinos įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovų. Jie turėtų parengti pasiūlymus dėl blaivyklos steigimo. Galutinį sprendimą priims miesto Taryba.