Auksinė Danės kilpa

Pastaraisiais metais Klaipėdos ir Vilniaus urbanistai skausmingai ruošia du labai svarbius mūsų miestui dokumentus – Bendrąjį miesto planą ir Aukštybinių pastatų išdėstymo specialųjį planą.

Vieno projekto įtaka miestui turi labiau kraštotvarkinę specifiką, o kitas apima daug platesnį miesto vystymosi sektorių. Jis iš dalies lems, kur ir kaip gyvensime, dirbsime ir ilsėsimės po dešimties ir dar daugiau metų.

Bendruoju planu domisi visi neabejingi savosios Klaipėdos ateičiai. Daug pastabų jau išsakė ir Klaipėdos architektai.

Šiame straipsnyje norisi paliesti temas, kurios, deja, liko nediskutuotos ir neaptartos ruošiamame dokumente.

Unikali teritorija

Žvilgtelėkime į miesto planą, sekdami Danės upės vaga. Neturime kalvų, kaip Vilnius. Kuršių marių pakrantės kaip buvo, taip ir liko užimtos uostų… Danė išlieka svarbiausias gamtinis elementas, laisvai vingiuojantis per miesto centrą. Skaitytojas paprieštaraus: ant Danės krantų išsidėsčiusios bemaž pusė miesto įmonių ir įmonėlių, užkertančių kelius prie vandens.

Tai, žinoma, tiesa. Bet tai nėra nepajudinama lemtis. Mūsų – Klaipėdos piliečių – valioje taisyti klaidas, gražinti savo miestą ateityje. Miesto Bendrasis planas iš esmės ir yra tas „raktas“, kuris suteiks šias galimybes.

Pažvelkime, kokia nuostabia kilpa Danė, atitekėdama nuo Tauralaukio, apjuosia miesto centrą. Ji prasideda maždaug ties Treko individualių namų kvartalu (Panevėžio, Anykščių gatvių gretimybė) ir baigiasi ties Trinyčių tvenkiniu ir Mokyklos gatvės transporto mazgu.

Milžiniškas upės lankas apjuosia 150 hektarų teritoriją greta miesto centro su savo žalia juosta, šlaitais ir net pliažais. Šie 150 ha yra unikalioje miesto vietoje: puikus susisiekimas su užmiesčiu, tik keletas kilometrų nuo senamiesčio, jau dabar išvystyta inžinerinė infrastruktūra. Visa tai leidžia skambiai įvardinti šią miesto dalį: „Auksinė Danės kilpa“.

Kas vyksta šioje unikalioje teritorijoje? Kokie laimingieji ten gyvena, mokosi, poilsiauja? Visi žinome, kad šiuo metu, kaip ir prieš 20 metų, visa kilpa užimta keliolikos įmonių. Aštuoniasdešimt procentų iš jų – komos būsenos; kelios, kaip „Klaipėdos monolitas“ ar „Klaipėdos mediena“, darbuojasi iš peties ir, atrodytų, net nesvarsto išsikėlimo galimybės. Ar taip yra iš tikrųjų?..

Viena priežasčių, paskatinusių imtis plunksnos, buvo tai, kad iš kai kurių gautas kreipimasis į savivaldybę suteikti jiems galimybę po penketo metų išsikraustyti. Verslininkai greičiau nei mes, architektai, ima suprasti, kad turėti įmonę tokioje vietoje tiesiog neapsimoka. Amžinos problemos dėl dulkių, taršos, nesibaigiantys skundai ir t.t. Jie imtųsi teritorijų konversijos, jeigu miestas juos palaikytų. Deja, kol kas Bendrasis planas auksiniame Danės vingyje dešimčiai metų į priekį „užkonservuoja“ pramoninę paskirtį.

Suprantu visas su Bendrojo plano ruošimu susijusias problemas ir komplikacijas. Neabejotinas yra poreikis kuo greičiau užbaigti šį labai svarbų dokumentą ir patvirtinti jį miesto taryboje. Bet, prieš sudedant visus taškus, kviečiu dar kartą apsvarstyti problemą, kad jau po keleto metų netektų aimanuoti dėl pasekmių.

Atlikę elementarius skaičiavimus, matysime, kad 150 ha teritorijos konversija užtikrina 800 000 kv. m gyvenamosios statybos plėtrą su savo komercine, visuomenine, transporto, socialine ir poilsio infrastruktūra. Tai apie dešimt tūkstančių būsto vienetų, arba apie 35 proc. to ploto, kurį per artimiausius dešimtmečius, kaip matysime vėliau, turėtume pastatyti mieste. Užstatymo intensyvumas šiuo atveju sudarys 70 būstų į hektarą ir laikomas labai „žaliu“, nes pagal dešimtbalę sistemą užima tik 2-3 pozicijas. Sunku rasti geresnę vietą miesto plėtrai nei „Auksinė Danės kilpa“. Sudėtingiau pagrįsti poreikio problemą. Šiuo metu netgi dažnas statytojas kelia sau klausimą: kas gyvens taip intensyviai statomuose daugiabučiuose namuose? Ar atsiras norinčių (ir galinčių) įsigyti naujus būstus?

Daug šnekama apie nekilnojamojo turto burbulą, kuris esą tuoj sprogs. Skaičiuojami menki šiandieniniai atlyginimai, apgailėtina klaipėdiečių perkamoji galia, euro likimas ir t.t.

Klausantis ar skaitant įvairiausių sričių specialistų pasisakymus, sunku atsikratyti svarstymų laikinumo, platesnės perspektyvos stokos įspūdžio.

Iš esmės vyksta įvairių interesų grupių, siekiančių savo tikslų, kova. Pavyzdžiui, triukšmingai reklamuojama pastatų renovacijos programa, kurios „stūmėjai“ labai suinteresuoti, kad valstybės parama būtų nukreipta ne į naujų pastatų statybą ir atitinkamos infrastruktūros kūrimą, bet į dvasiškai ir fiziškai pasenusių „chruščiovkių“ šiltinimą…

Ateities prognozė

Vis dėlto pabandykime pažiūrėti į problemą plačiau, prognozuodami savo ateitį bent 25 metus į priekį. Kodėl 25 metai? Pažvelgę 25 metus atgal į tada atsilikusias šalis Ispaniją, Portugaliją, Airiją, įsitikinsime, kad būtent per tokį ar panašų laiką šios šalys pasiekė (priartėjo ar aplenkė) Europos Sąjungos gyvenimo lygį. Būsto poreikio prasme tai reiškia, kad iš labai panašios situacijos, kaip dabar Lietuvoje, jie pasiekė 40 kv. m būsto ploto vienam gyventojui normą. Būtina atsiminti, kad šiandien Klaipėdoje vienam gyventojui tenka apie 23 kv. m būsto ploto. Manykime, kad Klaipėdos gyventojų nedaugės. Kai kas netgi mano, kad emigracija toliau mažins gyventojų skaičių mieste. Vis dėlto objektyvus požiūris verčia manyti, kad, kompensuojant išvažiavusiųjų į užsienį skaičių, į miestus (taip pat ir į Klaipėdą) kraustysis kaimų gyventojai. Kaimiečių ateityje iš dabartinių 20 proc. turėtų taip pat likti apie 7 proc. pagal Europos vidurkį. Tai reiškia, kad netgi kukliausiais skaičiavimais, Klaipėda ir jos gretimybės turės priimti apie 50 000 kaimo žmonių. Taigi gyvenamojo būsto komfortui užtikrinti, vietoje dabar turimo 4 mln. kv. m ploto bent po 25 metų reikės turėti 8 mln. kv. m (sutikime, kad miesto gyventojų skaičius laikotarpio pabaigoje stabilizuosis ties 200 000 riba).

Suprantu, kad pusamžiams politikams – ūkininkams, pastaraisiais metais formuojantiems šalies ir Klaipėdos plėtros strategiją, tokių perspektyvų analizė sukelia tik atsainų šypsnį. Numatyti tolimą perspektyvą ir atitinkamai veikti nėra jų stiprios savybės. Žymiai „racionaliau“ planuoti veiklą nuo bulviakasio iki rinkimų. Tačiau miesto, ypač valstybės gyvenimas, yra žymiai sudėtingesnis procesas negu rinkėjų medžioklė per savo „geraširdiškas dovanėles čia ir dabar“. Net šiomis dienomis atlikti nuomonės tyrimai jau rodo, kad 31 proc. didžiųjų miestų gyventojų planuoja artimoje ateityje įsigyti naują būstą, o 44 proc. yra nepatenkinti turimu. Klaipėdoje šiems 31 proc. reikės pastatyti 2,2 mln. kv. m gyvenamojo ploto, t.y. pusė ploto, kurį, kaip svarstėme anksčiau, reikėtų pastatyti per 25 metus.

Taigi 4 mln. per 25 metus. Ar tai realu? Juk net jeigu sutiktume, kad pusė gyventojų (kaip skelbia statistika) nori nuosavo namo, vis tiek turime pastatyti 80 000 kv. m ploto, arba vidutiniškai 1 000 butų per metus. Šiuo metu mieste statomų butų skaičius nesiekia nė 500… Vargiai ar šiais metais statybininkai atiduos eksploatacijai bent 200 butų. Tokiais tempais iki šiandieninio Europos vidurkio priartėsime nebent po šimto metų.

Transporto arterijos

Grįžtant prie mūsų aptariamos teritorijos – Danės kilpos, derėtų keletą žodžių pasakyti ir apie transporto infrastruktūrą šioje miesto dalyje.

Transporto situacija kilpoje glaudžiai susijusi su dabar tiesiamu šiaurinio išvažiavimo keliu ir Liepų gatvės rekonstrukcija. Kartu su jau veikiančiu Mokyklos gatvės transporto koridoriumi statoma magistralė puikiai tarnautų „Auksinės Danės kilpos“ plėtros poreikiams. Jeigu, planuodami šiaurinio išvažiavimo kelią, būtume mąstę plačiau ir numatę šiaurinio aplinkelio tęsinį už Liepų gatvės palei geležinkelio liniją… Ir dabar vis dar egzistuoja galimybė miesto Bendrajame plane numatyti šią tąsą, kuri, praeidama per geležinkelio apsaugos zoną, įsikirstų į numatomą rekonstruoti Tilžės gatvę arba dar toliau – į Baltijos prospektą. Ši trasa, praeidama greta geležinkelio, nepareikalaus jokių griovimų ir esminių nuosavybės problemų paimant žemę visuomenės reikmėms. Toks transporto koridorius iš esmės sukurs dar vieną miesto centro apvažiavimo žiedą, į kurį bus galima patekti iš Liepų, Tilžės gatvių ir Baltijos prospekto įvažų. Tokiu būdu mes nepalyginamai padidinsime šiaurinio išvažiavimo kelio efektyvumą. Kilpos transporto aprūpinimui beliks, kaip yra jau planuojama Bendrajame plane, pratęsti Danės gatvę iki Mokyklos gatvės viaduko bei rekonstruoti Klemiškės ir Liepų gatves nuo Mokyklos viaduko iki Artojų gatvės.

Žinoma, minėtiems tikslams realizuoti būtina pradėti planavimo darbus. Būtina koreguoti dabar ruošiamą Bendrąjį planą, pirmiausia numatant jame minėtą šiaurinio apvažiavimo tąsą iki Tilžės (Baltijos) prospekto bei keičiant pramonės įmonėm skirtų teritorijų paskirtį (naudojimo būdą ir pobūdį).

Ilgalaikis strateginis miesto planavimas – komplikuotas ir sudėtingas procesas. Ypač tai pasakytina apie dabartinį radikalių pasikeitimų laikmetį. Vis dėlto visiems atsakingiems už šį procesą, o pirmiausia miesto politikams ir vadovams, būtina pradėti mąstyti ir veikti, turint galvoje ilgalaikę perspektyvą. Klaidos ar delsimas dabar turės sunkiai įvertinamų pasėkmių ateityje. Tik nuo gerai apgalvotų veiksmų priklausys, kokiame mieste gyvensime mes, mūsų vaikai ir anūkai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.