Dažnas mūsų, patyręs, kaip gyvenimą apkartina skausmai dėl susidariusių akmenų tulžies pūslėje, pradedame spėlioti: ką darėme ne taip, ką valgėme, kad jie atsirado? Tad atsakyti į šiuos ir kitus klausimus „Vakarų ekspresas” paprašė Klaipėdos ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjo Žilvino Šukio.
Kodėl susidaro tulžies akmenys?
Tai yra genetiškai sąlygota liga. Tulžies pūslės akmenys susidaro tiems žmonėms, kurie turi nevisavertį geną, sąlygojantį visavertės tulžies gamybą organizme. Jeigu nuo tulžies akmenų sukeltų skausmų kenčia mama, tai labai dažnai ši liga kamavo ir jos tėvus ar senelius. Bet tai – ne vienintelė priežastis, kodėl žmogaus tulžyje atsiranda akmenys. Jų susidarymui įtakos gali turėti kitos ligos ir negalavimai – medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas, kepenų cirozė, cukrinis diabetas.
Kaip žmogus pajunta, kad tulžyje tie akmenys susidarė?
Klasikinis pasireiškimas – skausmų priepuoliai skrandžio plote arba po dešiniojo šonkaulio lanku. Bet žmogus gali ir nejausti, kad tų akmenų tulžyje turi. Ji gali būti „nebyli” liga. Skausmų žmogus dažniausiai nejaučia tuomet, kai susidaro dideli akmenys. Paprastai skausmą kelia smulkūs akmenukai.
Kaip juos galima „sutramdyti”?
Buvo periodas, kai dėjome daug vilčių į tulžies akmenų varymą, skaldymą, tirpinimą. Bet tos viltys nepasitvirtino. Kuriuo nors būdu pašalinti jie susiformuodavo vėl. Tad dažnai patikimiausias būdas – tiesiog išoperuoti tulžies pūslę.
Bet juk kiekvienas žmogaus organas atlieka tam tikras funkcijas. Ar pašalinta tulžies pūslė nesukelia kitokių sveikatos sutrikimų?
Tulžies pūslės pašalinimas nėra nekaltas dalykas, nes ji labai reikalinga virškinimui. Todėl trečdaliui išoperuotųjų nepranyksta virškinimo sutrikimai, jie jaučia diskomfortą skrandžio srityje, kartais – šleikštulį, gali kankinti rėmuo. Bet tai reguliuojama medikamentais. Po tulžies pūslės operacijų geriausiai jaučiasi tie, kuriuos kankindavo skausmo priepuoliai.
Nepaisant visko, tulžies pūslės išoperavimas šiandien yra pagrindinis gydymo būdas tuomet, kai joje susidaro akmenys.
Gastroenterologu Jūs dirbate dvidešimt metų. Ar pacientų su tulžies pūslės akmenimis daugėja, ar mąžta?
Tokios apskaitos nėra. Iš patirties galėčiau teigti, kad sergančiųjų skaičiai išlieka stabilūs. Tik per tuos dešimtmečius patobulėjo diagnostika – ultragarsu aptikti akmenis tapo prieinama visiems. Pradėjus laparoskopines operacijas, supaprastėjo gydymas ir jo trukmė, sumažėjo komplikacijų.
Pastebėjau ir dar vieną teigiamybę – pacientai labai išpruso, nes atsirado daugiau literatūros, savo vaidmenį, šviečiant visuomenę, atlieka spauda, televizija, radijas.
Daugelis medikų sielvartauja, kad jų pacientai, sergantys įvairiomis ligomis, labai jaunėja. Ką Jūs galėtumėte pasakyti apie tulžies pūslės akmenų „savininkų” amžių?
Nesu pediatras, su vaikais beveik nesusiduriu. Tačiau esu matęs operuojamus ir ketverių, ir septynerių metų vaikus. Tad tulžies akmenys nėra liga, priklausanti nuo amžiaus.
Ar mes galėtume kokiu nors būdu saugotis, kad šie akmenys nesusidarytų?
Nors medicina ir farmakologija paskutinį šimtmetį labai ištobulėjo, tačiau dar nėra priemonių, kurios padėtų išlaikyti stabilų tulžyje esančių medžiagų – cholesterolio ir tulžies rūgšties – santykį. Padaugėjus vieno ar kito, iškrinta nuosėdos, apie kurias ir pradeda formuotis akmenys. Galiu patarti tik tiek – nenutukti ir visais įmanomais būdais vengti medžiagų apykaitos sutrikimų nulemtų ligų.