Skaitydama paskaitą būsimiems jaunavedžiams apie natūralų šeimos planavimą, išgirdau netikėtą klausimą. Jaunas vyras domėjosi, ar aborto metu žudomas vaisius jaučia skausmą.
Jis buvo girdėjęs, kad tokiai mažutei gyvybei neskauda. Taip iki šiol aiškino ir medicinos mokslas. Buvo manoma, jog dėl to, kad vaisiaus smegenų žievė nesubrendusi, ir skausmo jutimas neišsivystęs.
Šiuos metus Tarptautinei skausmo asociacijai paskelbus Pasauliniais prieš vaikų skausmą metais, mokslininkai ypatingą dėmesį skyrė vaisiaus skausmui ištirti.
Tyrimai parodė, kad žmogaus smegenys yra gerai išsivysčiusios iki gimimo, kad vaisius sąmoningai suvokia jutimus. Taip pat galvos smegenyse atrastos tam tikros struktūros, kurios išsivysto anksčiau už smegenų žievę. Šios struktūros atlieka svarbiausią vaidmenį, suvokiant skausmą ankstyvuoju vaisiaus vystymosi periodu.
Ultragarsu stebint vaisiaus elgesį aborto metu, matyti, kaip visomis išgalėmis jis ginasi nuo baisių, mirtį nešančių instrumentų.
Pereitame dešimtmetyje pasaulį sukrėtė akušerijos profesoriaus Bernardo Nathansono filmas „Nebylus šauksmas”, kuriame buvo nufilmuota aborto eiga bei nebylus vaikelio riksmas, žūstant nelygioje kovoje. Profesorius savo klinikoje buvo atlikęs 60 tūkstančių abortų. Atsiradus ultragarsinei diagnostikai, kuomet pats įsitikino tuo siaubu, kuris vyksta moters gimdoje, jis tapo aktyviu kovotoju už negimusios gyvybės išsaugojimą.
Daugybė ginekologų įvairiose šalyse po šio filmo atsisakė daryti abortus. Abortų šalininkai kritikavo filmo autorių, spekuliuojant žmonių emocijomis.
Tačiau mokslo pažanga daro savo. Mokslininkų atradimai skausmo srityje, tikiuosi, privers ne vieną susimąstyti keliant ranką prieš tuos, kurie niekuo neprasikalto, tuos, kurie negali apsiginti patys.