Pieno produktų svarba bręstančiam organizmui neabejojama, tačiau klaipėdiečių vaikams ugdymo bei švietimo įstaigose lengviau prieinami traškučiai ar saldumynai.
Deja, ir galimybė nemokamai išgerti stiklinę pieno ar natūralaus jogurto egzistuoja tik popieriuje…
Dar 2003 metais žemės ūkio ministras patvirtino Pieno produktų vartojimo vaikų ugdymo ir švietimo įstaigose paramos programą „Pienas vaikams”, parengtą pagal Europos Komisijos reglamentą.
Šios paramos administravimo taisyklės numato, kad vaikai iki 4-os klasės kasdien nemokamai gali gauti 250 ml (stiklinę) įvairaus riebumo pieno, o vyresnių klasių moksleiviams kompensuojama 30 – 35 proc. jo kainos.
Beje, remiamas ne vien pieno, bet ir pagardintų pieno gėrimų, natūralių jogurtų (be priedų), varškės, lydytų bei fermentinių sūrių vartojimas.
Paramos lėšos skiriamos iš Europos Sąjungos bei nacionalinio biudžeto.
Paskendo popieriuose
Deja, programoje nedalyvauja nė vienas uostamiesčio darželis ar mokykla. Klaipėdos švietimo įstaigų ūkio tarnybos inžinierė technologė Liudmila Tamulevičienė „Vakarų ekspresui” sakė, jog gražią idėją duoti vaikams nemokamo ar pigesnio pieno žlugdo painus ir sudėtingas paramos gavėjams užkrautos dokumentacijos pildymas.
Keletas uostamiesčio mokyklų ir darželių rašę paraiškas, tačiau dėl nesyk pasikartojusių tam tikrų dokumentacijos netikslumų galop nuleidę rankas ir paramos negavę. Kitos įstaigos, sužinojusios, su kokiais sunkumais tenka susidurti, į paramą nebepretendavusios.
„Dirbam pagal griežtą reglamentą ir negalim nusižengt nė vienam reikalavimui. Pagal pateiktus dokumentus duodam prašymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir galiausiai pinigai ateina iš Briuselio. Reikalavimai nemaži, nes dokumentai prilygsta bankiniams, – sutinka programą administruojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros Gyvulininkystės produktų skyriaus vadybininkė Nijolė Samuolienė. – Jei yra suklydimas, rašome pranešimą atgal, ir paramos gavėjas siunčia pataisytus dokumentus. Tai, žinoma, kainuoja. Darželiai neturtingi, o parama nėra labai didelė, tad kai kurioms įstaigom tai pasirodė neparanku”.
Įpranta
Nepaisant to, programoje „Pienas vaikams” Lietuvoje dalyvauja 253 paramos gavėjai – vaikus maitinančios įstaigos. Jos suteikia galimybę pieno ar jo produktų nemokamai ar pigiau gauti 470 Lietuvos ugdymo ir švietimo įstaigų vaikams.
„Tik iš pradžių atrodo sudėtinga, – svarstė N. Samuolienė. – Paskui įpranta pildyti dokumentus ir kantriai dalyvauja programoje. Stengiamės, kad kuo mažiau paraiškų būtų atmetama, konsultuojam bet kada ir bet kokiais klausimais”.
L. Tamulevičienės nuomone, buhalteriniais skaičiavimais galėtų užsiimti pieno tiekėjai, kuriems šio darbo specifika esanti įprastesnė.
Tačiau, sakė N. Samuolienė, dėl per mažo, matyt, pelno pieno gamintojai programoje dalyvauja nenoriai. Kol kas įsitraukė tik „Žemaitijos pienas” – jis produktus pristato tiesiai vartotojams.
N. Samuolienė informavo, jog už kiekvienos porcijos pieno išdalinimą paramos gavėjui skiriami 5 centai.
Kodėl nepopuliaru?
Kita vertus, pienas, anot Švietimo įstaigų ūkio tarnybos atstovės, tarp vaikų nėra populiarus maisto produktas. O gauto „programinio” pieno, deja, naudoti sriuboms ar košėms gaminti negalima – reikia išgerti.
„Stengiamės, kad vaikai gautų tai, kas priklauso. Bet pasigendam pieno, net pieniškos sriubos niekas neverda. Valgiaraščiuose – vien kakava, arbata, kava su pienu, bet pieno – nėra”, – apgailestauja švietimo įstaigų valgiaraščius derinanti ir rekomendacijas dėl mitybos teikianti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro bendrosios higienos gydytoja Asta Šlepetienė.
„Įgūdžiai išugdomi šeimoje. Reikia tėvus mokyti, kad ugdytų sveikos mitybos įpročius, – mano jos kolegė Liuda Potapovienė. – Įpratinus gerti pieną darželinukus, vaikai gertų jį ir toliau”.
Kita vertus, jei pieno produktai būtų įdomiai, gražiai pateikti, jei neliktų nesveiko maisto automatų, – mano ji, – padėtis pasikeistų. Juk nesunku iš pieno suplakti kokteilį, o priešpiečiams ar pavakariams su pienu patiekti skanią bandelę. Kas atsispirtų, jei nebūtų vaisvandenių?
Taigi vaisvandeniai… Vietoj jų, – svarsto visuomenės sveikatos specialistės, – galėtų atsirasti pieno automatai. Ir vaikams jie įdomūs, ir pienas švaresnis, ir apskaita būtų lengvesnė. Beje, latviai jau juos pastatė, tad kas mums trukdo?
Pieną gerti sveika
Pienas – pirmiausia dėl jame esančio kalcio – bręstančiam organizmui gyvybiškai svarbus produktas.
„Kalcis suteikia galią judėti organams. Dėl jo trūkumo organizme vaikui gali skaudėti sąnarius, raumenis. Be to, trūkstamą kalcį organizmas ima iš kaulinio audinio. Tai gali sukelti skoliozę, gali būti pakenkti dantys”, – informavo L. Potapovienė.
Beje, kalcį reikia vartoti kartu su kitais mikroelementais. Kitaip jis gali būti nepasisavinamas, net sukelti akmenligę. Todėl geriausias lengvai pasisavinamo kalcio šaltinis – pienas, kuriame gausu visokių organizmui reikalingų medžiagų.
Įdomu, kad daugiau kalcio yra liesame – ne riebiame – piene ir jo produktuose.