Nors Vyriausybės klerkai po metų pertraukos iš savo stalčių pagaliau išsiėmė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrą reglamentuosiančias įstatymo pataisas, ministrų kabinetas bent jau artimiausiu metu jų nesvarstys.
Vakar vykusiame Vyriausybės pasitarime ministrai nutarė sulaukti, kol uostamiesčio Taryba patvirtins LEZ ir aplink ją esančios pramoninės teritorijos detalųjį planą.
LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas neslepia nusivylimo tokia įvykių eiga.
Abstrakčios ribos
Klaipėdos LEZ įstatymo pataisas dar pernai liepą pateikė dabartinis ūkio ministras Vytas Navickas. Jomis numatoma zonos teritoriją išplėsti iki 429 hektarų, o tikslias ribas nustatyti Vyriausybės sprendimu.
„Nors Klaipėdos LEZ yra vienintelė tokia šalyje veikianti zona, jai valstybė yra suteikusi mažiausiai žemės – bandanti funkcionuoti Kauno LEZ turi apie 1 000 hektarų, mirusiai Šiaulių LEZ buvo skirta per 500 hektarų žemės. Mes turime tik 205 hektarus ir iš jų investuotojams galime išnuomoti tik 130-140, nes niekaip neiškeldinami Lypkių kaimo gyventojai. Jau esame išnuomoję 43 hektarus, iki metų pabaigos turėtume išnuomoti dar apie 50 – yra 17 partnerių, su kuriais derybos jau yra baigiamosios stadijos. Tai reiškia, kad likusiems 45 veiklos metams turime tik apie 30-40 hektarų”, – aiškina P. Vasiliauskas.
Kitas įstatymo pataisų tikslas – būtinybė patikslinti zonos ribas.
„Ribos, kurios dabar minimos įstatyme, yra abstrakčios ir jomis beveik neįmanoma vadovautis. Pietinės zonos ribos praktiškai iš viso nėra, ji gali tęstis vos ne iki Šilutės. Šiaurinė – labai dviprasmiška, kyla klausimas – patenka į zonos teritoriją „Philip Morris Lietuva” – ar ne. Reikia, kad Vyriausybė savo sprendimu nustatytų tikslias koordinates”, – sakė P. Vasiliauskas.
Lengvatos – tik naujiems projektams
Pasak LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko, Vyriausybė dar 1997 metais buvo numačiusi suteikti rezervinių teritorijų zonai. Postūmiu parengti įstatymo pataisas tapo bendrovės „Nemuno banga group”, vėliau tapusios „Neo Group”, noras patekti į LEZ. Šiai bendrovei priklauso apie 100 hektarų žemės apie jos PET granulių gamyklą „Klai-PET”.
„Mūsų akcininkai dėl tokio „Neo Group” noro nei itin apsidžiaugė, nei nuliūdo. Savo žemes „Neo Group” vėliau galėtų išnuomoti LEZ valdymo bendrovei, o mes jas pernuomotume investuotojams”, – sakė P. Vasiliauskas.
Pašnekovas pabrėžė, kad jei „Neo Group” ir bus priimta į LEZ, už iki šiol padarytas investicijas jai mokestinės lengvatos nebūtų taikomos. Jomis bendrovė galėtų pasinaudoti tik įgyvendindama naujus projektus, jau turėdama LEZ įmonės statusą.
„Neo Group” vadovas Andrius Pečkys patvirtino, kad tapus LEZ įmone, bendrovė įgyvendintų naujus projektus.
„Noriu akcentuoti, kad šie projektai nebūtų susiję su chemijos pramone. Jiems nereikalingą mums priklausančią žemę tikriausiai be jokių problemų išnuomotume LEZ valdymo bendrovei”, – sakė A. Pečkys.
Procedūroms galo nematyti
Anot P. Vasiliausko, vakarykščiame Vyriausybės pasitarime paaiškėjo, kad bent jau artimiausiu metu ministrai LEZ plėtrą reglamentuojančių įstatymo pataisų nesvarstys.
„Ministrai nusprendė, jog reikia sulaukti, kol uostamiesčio taryba patvirtins LEZ ir aplink ją esančios pramoninės teritorijos detalųjį planą. Vėliau jau Ūkio ministerija vėl svarstys ką daryti”, – sakė LEZ valdymo bendrovės atstovas.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės, šis detalusis planas tikriausiai bus svarstomas rugsėjo 28 dienos miesto Tarybos posėdyje.
„Aišku, kad nusivylėme. Iniciatyva dėl LEZ plėtros gimė daugiau nei prieš metus. Kažkodėl Seimui prireikė Vyriausybės išvadų dėl įstatymo pataisų, nors analogišku Kauno LEZ atveju to nereikėjo. Vyriausybei prašymas dėl išvadų buvo išsiųstas pernai rugsėjo 12 dieną. Metus laiko dokumentai vaikščiojo iš ministerijos į ministeriją. Panašiai buvo ir su Klaipėdos LEZ statutu bei įstatais. Kyla klausimas, kodėl taip Klaipėda užkliūva”, – sakė P. Vasiliauskas.
Anot jo, jei Vyriausybė kada nors pritars įstatymo pataisoms, dar reikės laukti, kol Seimas savo darbotvarkėje atras laiko jiems svarstyti.
„Jei Seimas pritars pataisomoms, manau, jog įstatyme bus įrašyta nuostata, kad jis įsigalioja tik Europos Komisijai pakeitus valstybės paramos schemą. Tai vėl užims nemažai laiko”, – aiškino pašnekovas.