Šįryt piketuoti prie Seimo bei Vyriausybės žadėjo išvykti ir uostamiesčio pensininkai – valdžia esą skaitosi tik su masėmis.
Reikalaujantys grąžinti neišmokėtą pensijų dalį garbaus amžiaus mitinguotojai ketina pareikšti dar ir pageidavimą gauti teisę pensininkų atstovams dalyvauti Vyriausybės komisijos darbe.
„Jau daug metų pensininkai, kuriems buvo nacionalizuota dalis sąžiningu ir sunkiu darbu uždirbtos pensijos, pavieniui kovojo su šia neteisybe, rašė prašymus įvairioms institucijoms bei bylinėjosi teismuose. Bet galioja liaudies išmintis, kuri sako, jog vienas lauke – ne karys”, – piketo motyvus aiškino klaipėdiečių iniciatyvinės grupės narys Liudvikas Statkus.
Vyriškis sakė abejojantis, ar pavienių pensininkų prezidentui rašyti laiškai jį apskritai pasiekiantys: „Atsako aparato vardu kokia nors -aitė”. Apie teismus, atmesdavusius pinigus susigrąžinti siekiančių pensininkų skundus, žmonės taip pat turi savo nuomonę – jie galėję norėti taip įtikti valdžiai.
Anot jo, praėjusiais metais Vyriausybė atmetė dar 2003-iaisiais parlamentaro Algimanto Matulevičiaus parengtą įstatymo projektą dėl pensijų grąžinimo, o po to analogišką pasiūlymą įregistravo parlamentarai Vytautas Čepas ir Gintaras Šileikis. Baimindamiesi, jog ir šį projektą gali ištikti toks pat likimas, prieš keletą mėnesių pensininkai organizavo pritariančiųjų pensijų grąžinimui parašų rinkimą.
„Jaučia, kad projektus galima teikti tol, kol mes išmirsime, todėl ir pradėjome masines akcijas, kad neatrodytų, jog čia tik 2-3 pensininkai. Piketą organizuojame rudens sesijos pradžios proga”, – sakė L. Statkus.
Pensininkų manymu, dabar jiems grąžinti skolą yra pats laikas – anksčiau, kai valstybei buvo sunku, jie savo pinigus paskolino, o dabar šalies ekonomika kyla neregėtais tempais. „Tokiomis sąlygomis negrąžinti to, kas buvo pasiskolinta, yra begėdiška”, – sakė L. Statkus.
Pasak Seimo ryšių su visuomene skyriaus Parlamentinės informacijos ir vidaus komunikavimo grupės vyriausiojo specialisto Artūro Zeleniako, neteko girdėti, kad Seime būtų planuojama kokia nors reakcija į šiandieninį piketą.
„Galbūt bus politikų, kurie kaip nors reaguos, bet kad būtų iš anksto planuojama su pensininkais susitikti, juos priimti ar apskritai būtų sudarytas koks nors scenarijus, negirdėjau”, – sakė jis.
Žinia, sprendimas sumažinti pensiją iki bazinės dirbantiems ir gaunantiems daugiau nei pusantro minimalaus atlyginimo dydžio algą pensininkams buvo priimtas 1995-aisiais. 2001 metais pensijos iki bazinės dydžio sumažintos ir daugiau nei tik minimalų atlyginimą gaunantiems dirbantiems pensininkams. Vėliau konstatuota, kad tokie sprendimai prieštarauja Konstitucijai, tačiau skolos žmonėms iki šiol negrąžintos.
Neseniai buvo pranešta, kad Vyriausybė ieško būdų, kaip dirbantiems pensininkams grąžinti neišmokėtas pensijas. Premjeras Gediminas Kirkilas minėjo, kad dirba speciali darbo grupė, kuri svarsto pensijų grąžinimo problemą, atlieka būtinus skaičiavimus ir rengia pasiūlymus. Svarstyta, jog 1995-2002 metais neišmokėtos „Sodros” pensijos būtų išmokėtos laipsniškai, pavyzdžiui, per 3 ar 5 metus. Preliminariais skaičiavimais, tam reikėtų apie 576 mln. litų.