Nuo aviakompanijos „Aurela” bei skandalingai pagarsėjusios agentūros „Palangos Avia” klientams sugadintų Kalėdų praėjo jau aštuoneri mėnesiai, tačiau Airijoje dirbantys lietuviai bei jų artimieji iki šiol neatgauna pinigų nei už neįvykusių skrydžių bilietus, nei kompensacijų.
„Aurelos” generalinis direktorius Valdas Barakauskas teigia neketinantis mokėti keleiviams kompensacijų, kol nėra teismo sprendimo. Nukentėjusiesiems tik laukti gali pasiūlyti ir Civilinės aviacijos administracija (CAA).
Direktoriaus nepagauna
Tuo metu klaipėdietė Asta Oginskienė, taip ir nesulaukusi Kūčių vakarą iš Dublino su „Aurelos” lėktuvu parskristi turėjusio vyro Vytauto, kaip ir dar keli šimtai lietuvių, per didžiausias metų šventes palikto likimo valiai Airijos sostinės oro uoste, iki šiol nepamiršta nuoskaudų.
„Prisiminus praėjusias Kalėdas mane ir dabar nukrečia šiurpas. Tiek ašarų išliejau…” – tvirtino klaipėdietė.
Astai ir Vytautui Oginskams jau prailgo laukti už bilietus į Lietuvą ir atgal sumokėtų pinigų – iš viso 1155 litų – bei kompensacijos, kaip ir klausytis oro vežėjos „Aurelos” administracijos išsisukinėjimų.
„Kad ir kiek skambiname į „Aurelą”, su generaliniu direktoriumi pasikalbėti nepavyksta. Atsiliepia sekretorė, kuri atsako, kad vadovo arba nėra, arba jis negali kalbėti”, – teigė A. Oginskienė.
Oginskai bergždžiai mėgino susisiekti ir su „Palangos Avia”. Valstybinio turizmo departamento licencijos netekusios įmonės telefonai atjungti, o buvusioje jos biuro patalpose Liepų gatvėje jau įsikūrusi kita įmonė.
Prieš keletą dienų į Lietuvą atostogų grįžęs V. Oginskas įsitikinęs, kad jei tokioje padėtyje būtų atsidūręs koks nors įtakingas asmuo, šioje skandalingoje istorijoje taškas jau seniai būtų padėtas.
„O dabar su mumis visiškai nesiskaitoma”, – piktinosi vyriškis, kuris svarsto galimybę pasekti daugelio kitų nukentėjusiųjų pavyzdžiu ir taip pat mėginti susigrąžinti pinigus per teismą.
Padirbti ar ne?
CAA direktorius Kęstutis Auryla negalėjo pasakyti, kiek iš maždaug trijų šimtų skrydžių nesulaukusių lietuvių jau kreipėsi į teismus, nors teigė, jog taip pasielgė jau nemaža dalis.
Tačiau į teisėsaugininkus kreipėsi ir aviakompanija „Aurela”, kuri mėgina užginčyti „Palangos Avia” pardavinėtų bilietų originalumą. „Aurela” atsiskaityti su keleiviais vengia motyvuodama uostamiesčio teisėsaugininkų atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Grąžinti pinigus ruošiamasi tik sulaukus atitinkamo teismo sprendimo.
K. Auryla teigė nieko padaryti negalįs. „Vyksta ikiteisminis tyrimas, reikia laukti. Kaip ir Lietuvos bankas neatsako už padirbtus pinigus, taip ir vežėjas – už padirbtus kelionės bilietus”, – teigė K. Auryla.
Anot CAA vadovo, tikėtina, kad „Palangos Avia” platinti bilietai iš tiesų buvo klastotė. „Pats mačiau – jie nėra panašūs į įprastus bilietus. Bet tai turi nustatyti ekspertai”, – pažymėjo K. Auryla.
Kam teks atsakomybė
Direktoriaus teigimu, jei bus nustatyta, kad bilietai buvo klastotė, atsakomybę teks prisiimti juos platinusiai agentūrai „Palangos Avia”. Tad pinigų grąžinimas gali užsitęsti dar ilgesniam laikui.
Priešingu atveju – jei paaiškėtų, kad bilietai buvo legalūs – „Aurelai” gali tekti sumokėti ne tik kompensacijas, bet ir baudą. Teigiama, kad dėl incidento per 2005-ųjų Kalėdas galėtų būti sustabdyta net ir aviakompanijos licencija.
Klaipėdiečiams Oginskams versija dėl bilietų padirbinėjimo kelia abejonių. „Nepanašu, kad bilietas būtų netikras. Jau ir anksčiau buvome pirkę bilietus iš „Palangos Avia” agentūros, ir jie atrodė lygiai taip pat”, – sakė Asta ir Vytautas.
„Suprantu žmones, jie iš tiesų nuskriausti – tiek dėl vienos, tiek dėl kitos įmonės kaltės”, – kol kas tegali apgailestauti K. Auryla.
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Silverijus Baranauskas patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo bilietų klastojimo dar vyksta. Atliekamos revizijos, į teisėsaugininkus kreipiasi vis nauji nukentėjusieji.