Kiekviena liga, kiekvienas net menkiausias negalavimas liudija, kad žmogaus sieloje – netvarka.
Pagalvok, ką darai ne taip, išanalizuok savo elgesį, mintis, atrask vidinę harmoniją, ir kelias į pasveikimą – atviras.
Tuo įsitikinęs 62 metų buvęs karo lakūnas biržietis Arvydas Valionis.
Kai gydytojai nerado jokios ligos, o sveikata ėjo vis prastyn, jis, patartas vieno leningradiečio ekstrasenso, pats eidamas šiuo keliu atsikratė ne vienerius metus kankinusių negalavimų.
Pasitraukė nuo triukšmo
Įkvėptas tokios sėkmės buvęs lakūnas tyrinėtojas, tuometės Sovietų Sąjungos karinių oro pajėgų pulkininkas, prieš 20 metų išėjęs į atsargą, pasinėrė į bioenergetikos gelmes.
Kelis dešimtmečius dirbęs daugelyje Rusijos ir Europos karinių bazių, dabar vyras gyvena vienumoje ir ramybėje, atokiai nuo miesto triukšmo – sodo namelyje.
Gamtos prieglobstyje jis studijuoja didžiųjų pasaulio filosofų išmintį, stengiasi ja vadovautis savo gyvenime ir padėdamas atsikratyti ligų jo pagalbos prašantiems žmonėms.
Aviaciją paliko dėl sveikatos
Su aviacija biržietis atsisveikino 1986 metais, kai pablogėjo sveikata. Baigęs lakūno karjerą, jis sugrįžo į Biržus.
Savijautai negerėjant, vyras pradėjo nuolatinius vizitus pas gydytojus.
A.Valionis gydėsi ir Kaune, ir Vilniuje, ir Rygoje, tačiau reikalai negerėjo. Nors jokios konkrečios ligos medikai nerado, vyrą nuolatos kamavo silpnumas – buvo sutrikusi kepenų ir kasos veikla.
Pažįstamos rygietės patartas A.Valionis kreipėsi į vieną tuomečiame Leningrade gyvenantį ekstrasensą.
Šis A.Valioniui pasakė, kad nuo nuolatinio streso išsiderino jo organizmo funkcijos. Maža to, pažvelgęs į biržiečio delnus pastebėjo, jog šis turįs bioenergetinių sugebėjimų.
Leningradiečio ekstrasenso patartas, jis užsiėmė savianalize, ėmė daugiau dėmesio skirti ne išoriniams, o sielos dalykams.
Jis leido sau įsisąmoninti, kad kamavusių negalavimų priežastis buvo darbe nuolat patiriama vis besikaupusi įtampa.
Nuo to laiko A.Valionio ligos nebekankina.
„Pasveikau radęs harmoniją su savimi. Noriu padėti tai padaryti ir kitiems”, – sakė buvęs karo lakūnas.
Skatina pažinti save
Dabartinį savo užsiėmimą A.Valionis prilygino psichoterapeuto darbui.
Jis taip pat pirmiausia gilinasi į žmogaus vidų ir jo sielos problemas, nes esą tik jas perpratus galima išgydyti ir kūną.
„Bioenergetikos esmę geriausiai apibūdina Antikos filosofo Sokrato žodžiai – „pažink pats save”. Tokiais pat metodais, kaip aš, naudojasi ir psichologai bei psichoterapeutai”, – sakė A.Valionis.
Jo teigimu, kartais klaidingai galvojama, kad pakanka ateiti pas bioenergetiką, šis pamojuos rankomis, ir ligonis pasveiks.
A.Valionis rankų pagalba sugeba aptikti žmogaus organizme sergantį organą, tačiau to negana.
Pasak bioenergetiko, norint pasveikti, reikia ir pačiam sergančiajam įdėti nemažai pastangų.
Liga atspindi žmogaus dvasią
Pasak A.Valionio, kiekviena liga, kiekvienas negalavimas atspindi dvasinę žmogaus būseną. Tad susirgus pirmiausia reikia išmokti atrasti ir išspręsti savo sielos problemas.
Tada fizinė negalia išnyksta arba bent susilpnėja.
Žmogui, kuriam dažnai skauda galvą, bioenergetikas pataria realiau vertinti savo galimybes ir nesureikšminti savo vaidmens.
Onkologinėmis ligomis, bioenergetiko teigimu, linkę sirgti žmonės, kurie nebejaučia gyvenimo džiaugsmo, kuriems atsibodo gyventi.
Netgi mažų vaikų onkologines ligas jis linkęs aiškinti neteisingu jų tėvų, ypač motinų mąstymu.
Moterys, kurias kamuoja ginekologiniai negalavimai, turėtų permąstyti savo santykius su vyru. Gali būti, kad kažkokių problemų yra tarp sutuoktinių, o gal jos atsineštos dar iš vaikystės dėl konfliktų su tėvu.
„Kiekviena liga yra santykių ne tik su savimi, bet ir su aplinkiniais atspindys. Jeigu su tavimi elgiasi blogai, turi apgalvoti, ką ne taip darai. Kitų elgesys su tavimi – viso labo tavo paties elgesio atspindys”, – teigia bioenergetikas.
Psichikos negalavimai – tabu
Vienintelės ligos, anot A.Valionio, kurių bioenergetikams negalima gydyti, yra psichikos ligos.
Tai jau Dievo sritis ir žmogui į ją negalima lįsti. Ekstrasensai pradėję gydyti psichikos ligonį jam gali pakenkti dar labiau.
Bioenergetiko teigimu, žmogus turi aštuonis energinius sluoksnius. Visos ligos glūdi paviršiniame sluoksnyje, tik psi-chikos – antrajame arba trečiajame. Šių sluoksnių joks ekstrasensas nepajėgia pasiekti.
Psichikos ligoniui galima padėti tik vaistais, kuriais apmalšinami ligos simptomai.
Žmogų nagrinėja naudodamas spalvas
Dirbdamas su žmogumi A.Valionis naudoja ir mažai žinomo prancūzų filosofo, psi-chologo Maxo Luscherio spalvų testą, kurį gavo Leningrade.
Tai aštuonių spalvų rinkinys. Žmogui liepiama sukoncentruoti dėmesį ir pasirinkti spalvas. Pasirinktoji yra uždengiama, kad netrukdytų sutelkti dėmesio į kitas.
Pagal pasirinktas spalvas bioenergetikas apie žmogų gauna nemažai informacijos – jo fizinės ir psichinės sveikatos būklę, charakterį, santykius su žmonėmis.
Santykių analizė – būtina
Su atėjusiu pasiligojusiu žmogumi A.Valionis pirmiausia pradeda pokalbį, stengiasi išsiaiškinti galimą negalavimo priežastį.
Netradicinės medicinos propaguotojui svarbu žinoti sergančiojo santykį ne tik su pačiu savimi, bet ir su aplinkiniais – draugais, šeima, artimaisiais.
Jis prisipažino, kad tokiems pokalbiams tenka paskirti daugiau nei valandą. Kelių susitikimų taip pat dažnai nepakanka. Kartais, koreguojant žmogaus mąstyseną, prireikia ir dešimties pokalbių, kol nustatoma ligos priežastis ir pradedamas gydymas.
„Jeigu žmogus pats nerodys noro pasikeisti, aš būsiu bejėgis. Sveikimo procesą sudaro ne tik mano darbas, bet ir žmogaus”, – sakė A.Valionis.
Yra buvę atvejų, kai po ilgo darbo su žmogumi, šiam nepajutus jokių pokyčių, biržietis pasiūlė paprasčiausią variantą – pradėti sportuoti.
Kai po kiek laiko buvusį ligonį susitiko, vos jį pažino – šis tiesiog švytėjo ir buvo kupinas energijos. Iki visiško pasveikimo tetrūko sportinės veiklos.
Greito rezultato nežada
Bioenergetikas negali išskirti ligų, kuriomis sergantys dažniausiai ateina pas jį, grupės. Jų pasitaiko visokių – nuo onkologinių iki širdies ligų.
Tačiau jis teigia galintis padėti tik maždaug 20-iai procentų visų besikreipiančiųjų.
Ir ne vien todėl, kad tai būtų ne jo galioms, bet dažniausiai dėl to, kad žmogus nepajėgia priimti jo siūlomo gydymosi būdo ir nesistengia pasikeisti.
„Žmonės, kurie kreipiasi į mane, jau būna nusivylę tradicine medicina. Bet jie ir vėl daro klaidą tikėdamiesi greito rezultato, o to aš padaryti negaliu”, – pabrėžė bioenergetikas.
Jautėsi tarsi psichologas
Dirbdamas su negaluojančiais žmonėmis A.Valionis neįkainojama laiko ir savo, kaip karo lakūno, darbo patirtį.
Per 22 tarnybos karo aviacijoje metus jis išmaišė visą buvusią Sovietų Sąjungą, gyveno ne vienoje užsienio valstybėje. Tarnybos vietas gavus paaukštinimą tekdavę keisti kas 2-3 metai.
A.Valionis yra dirbęs Turkmėnijoje, Lenkijoje, Egipte, Ukrainoje.
„Kaip lietuviui, man pavyko užimti tikrai aukštas pareigas Sovietų Sąjungos karinėje aviacijoje. Pradėjęs nuo eilinio lakūno, laikui bėgant tapau oro armijos dislokacijos vietoje Irkutske politinio skyriaus vadovo pirmuoju pavaduotoju”, – sakė A.Valionis.
Lakūno teigimu, aviacijoje politinis skyrius nebuvo skirtas, kaip daugelis įsivaizduoja, vien komunistų partijos idėjoms skleisti.
Jis atlikdavo vos ne psichologo funkcijas, nes tekdavo nuolat išklausyti ir spręsti lakūnų problemas.
Aviatoriai, anot pašnekovo, yra visai atskira sistema. Jų netgi tarpusavio santykiai turi būti kitokie.
Jei aviacijoje savo partneriu nepasitikėsi visu šimtu procentų – negalima kartu dirbti. Skraidant ore turi sutapti viskas – mintys, veiksmai, nes kitaip gali kilti grėsmė lėktuvo saugumui arba žmonių gyvybei.
Pilotai prieš skrydį vienas su kitu atsisveikindavo sovie-tinėje sistemoje neįmanomu žodžiu – „sudievu”. Tam netgi vadovybė neprieštaraudavo.
Aviaciją pasirinko atsitiktinai
A.Valionis pats nežino, kodėl pasirinko aviaciją. Iki patekdamas į aviacijos mokyklą, jis nebuvo nė karto mokęsis valdyti lėktuvą.
Aštuoniolikmetis A.Valionis tuo metu buvo įsidarbinęs vietiniame laikraštyje neetatiniu fotokorespondentu.
Nuvykęs į vieną kolūkį daryti fotoreportažo ir pažvelgęs į dangų, netikėtai išvydo oro kautynių imitaciją – ten treniravosi Panevėžio karinės bazės naikintuvai. Jos taip jį sužavėjo, jog pagalvojo: „Čia tai įdomi profesija” – ir nusprendė pasirinkti aviaciją.
Septintajame dešimtmetyje, norint mokytis Rusijos aviacijos mokykloje, reikėjo karinio komisariato siuntimo. Tačiau užsispyręs biržietis pergudravo sistemą – savo dokumentus nusiuntė tiesiai į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą.
Pašnekovo teigimu, jis į šią mokyklą įstojo tik dėl atsitiktinumo. Net rusų kalbos gerai nemokėjo.
Kosmonautikai netiko ūgis
Černigove A.Valioniui likimas lėmė mokytis su dabar jau žuvusiu pirmuoju lietuviu kosmonautu Rimantu Stankevičiumi. Po mokyklos baigimo buvę bendramoksliai kartu dirbo Turkmėnijos, Lenkijos ir Egipto karinėse aviacijos bazėse.
Vėliau kolegų keliai išsiskyrė, nes R.Stankevičius pasuko į kosmonautiką. Tuo tarpu A.Valionis kosmonautikai netiko, nes buvo per aukšto ūgio. Be to, ta sritis biržiečio neviliojo.
Jį visą laiką labiau domino žmogaus psichologija, jo galimybių ribos bei įtaiga.
A.Valioniui teko paragauti ir dėstytojo specialybės. 1979 metais baigęs antrąją aukštąją mokyklą – Maskvos politinę karinę akademiją, jis keletą metų kursantams dėstė psichologiją ir filosofiją.
„Visa tai, ką moku, pasiekiau tik nepaprasto darbo ir nuolatinio savęs tobulinimo dėka. Visas mano laisvas laikas praeina gilinant žinias, skaitant specialiąją literatūrą, be kurios bioenergetikų darbas neįmanomas”, – sakė A.Valionis.