Penkerius metus iš eilės rengiama didžiausia šalyje paroda-konkursas „Individualių namų architektūra” antrą kartą davė vaisių. Dienos šviesą ką tik išvydo katalogas „Lietuvos individualių namų architektūra 2000-2006”.
Dar spaustuvės dažais kvepiančiame leidinyje pristatyta 120 paprastumu ir originalumu žavinčių, kartais šiek tiek šokiruojančių gyvenamųjų namų projektų. Apie naują katalogą, lietuviškos architektūros tradicijas, tendencijas ir raidą mielai sutiko papasakoti leidinio redaktorius Jonas Malinauskas.
– Ar sudarydamas katalogą pastebėjote ryškių pokyčių architektūros tendencijose?
– Džiugu matyti didėjantį architektų profesionalumą. Jie ne tik klusniai pildo užsakovų norus, atsižvelgia į jų poreikius, bet ir po truputį keičia žmonių skonį, formuoja kitokią nuomonę, diktuoja būsimų individualių namų architektūros madas. Vis dėlto kol kas sunku kalbėti apie esminius pokyčius. Tai, kad gyventojai konservatyvūs, nelabai imlūs naujovėms, patvirtino ir balsavimo internetu už geriausią gyvenamojo namo projektą rezultatai. Kaip ir prieš penkerius, dešimt ar penkiolika metų, Lietuvos žmonėms arčiausiai prie širdies nedidelis medinis namukas dvišlaičiu stogu.
– Kaip manote kodėl?
– Pasak vieno vertinimo komisijos nario architekto Vytauto Dičiaus, žmogų, kuris statosi namą, labiausiai veikia dvi aplinkybės. Tai – ekonominės sąlygos, neleidžiančios išsiplėsti architekto kūrybiniams ieškojimams, ir labai lėtai pasitraukiantys stereotipai.
Pavyzdžiui, lietuvių sąmonėje giliai įsišaknijęs dvišlaičio stogo stereotipas. Vienašlaičiai labai sunkiai skinasi kelią į privačią architektūrą, dar rečiau galima pamatyti individualų namą plokščiu stogu. Be to, įprasta manyti, kad dvišlaičio stogo konstrukcija kur kas atsparesnė sniego apkrovai, šeimininkai turi mažiau problemų dėl hidroizoliacijos.
– Gal tiesiog bijoma išsiskirti?
– Originaliausiai atrodo namai, statomi savo malonumui. Dažniausiai tai būna ne pagrindinė gyvenamoji vieta, bet poilsiui skirtas vasarnamis, sodyba. Statydamiesi netradicinį namą šeimininkai nori pabrėžti savo ekscentriškumą, taisyklių nevaržomą gyvenimo būdą arba tiesiog pasipuikuoti gera finansine padėtimi. Kataloge yra keli tokie projektai.
Vis dėlto gali būti, kad dabar nuo visuotinai pripažintų standartų gerokai nukrypstantys sprendimai prigis ar net kada nors taps pagrindine privačių namų architektūros vystymosi gaire.
– Vadinasi, kol kas architektams reikia varžyti savo fantaziją?
– Neretai ir jie, ir užsakovai tiesiog plaukia pasroviui. Architektas parodo katalogus, paaiškina, kas dabar madinga, bando pasiūlyti ir naujoviškesnių projektų. Ne dažnai pavyksta įtikinti konservatyvų klientą pasiryžti šiek tiek drąsesniam sprendimui, negu jis įsivaizdavo. Tačiau ko nors visiškai naujo iš esmės nesugalvojama.
Originalumas – tai architekto meistriškumas, suderintas su praktiškumu, kukliomis vartotojo finansinėmis galimybėmis ir begaliniu tarpusavio pasitikėjimu. Toks yra pirmąją vietą pelnęs Dainiaus Čepurnos projektas. Gyvenamasis namas Girionyse pasižymi ne tik labai savita architektūrine išraiška, patogumu, funkcionalumu, bet ir kukliu biudžetu. Tai tikrai kokybiškas šiuolaikinės Lietuvos individualių pastatų architektūros pavyzdys, tinkantis „eksportui”. Tuo jis skiriasi nuo ankstesnių metų projektų – kai kurie namai, nors ir atrodo efektingai, nėra patogūs gyventi.
– Sakote, geras sumanymas, tinkantis „eksportui”. O iš kur idėjas „importuoja” mūsų architektai?
– Daugelis šiuo metu Lietuvoje madingos architektūros bruožų atkeliavę iš Olandijos. Šiuolaikinė kukli olandų privačių namų architektūra patraukli savo kompaktiškumu. Ekonominiais sumetimais individualūs pastatai mažėja ir Lietuvoje – retai statomi didesnio kaip 160-240 kvadratinių metrų ploto namai. Amsterdame mūsų specialistai žvalgosi ne tik į individualius, bet ir į blokuotus pastatus. Lietuvių gyvensenai ir mąstysenai taip pat artima Danijos architektūra.
Neretai užsakovai turi tam tikrą savo svajonių namo viziją. Gerai, jeigu idėja parsivežta iš Amsterdamo ar Kopenhagos, o ne iš, pavyzdžiui, Smolensko ar Stambulo. Geriausia, kai klientas suteikia architektui pakankamą biudžetą ir kūrybinių sprendimų laisvę. Svarbu ir architekto kompetencija bei atsakomybė – juk kuriama ne sau, kad paskui įgyvendintą projektą būtų galima įdėti į katalogą, bet žmonėms, turintiems labai savitų poreikių.
– Kokios dabar vyrauja individualių namų architektūros tendencijos?
– Nors ir lėtai, pokyčių vyksta. Kaip jau minėjau, vis dar populiaru dvišlaitis stogas, medinės sienos arba kombinacijos „medis ir tinkas”, „tinkas ir fasadinės plytos”, šaudymo angas primenantys horizontalūs langai. Kataloge galima rasti daug tokių pavyzdžių. Štai
namas Vilkaviškio rajone. Jis, kitaip nei daugelis, vienaaukštis, išsiskiria įdomia mozaikine fasado apdaila – mūryta trijų spalvų plytomis. Kitas pavyzdys – rekonstruotas namas Kaune. Šis įdomus tuo, kad fasado apdailai netradiciškai panaudotos plokštės. Nepastebėtas negali likti ir gyvenamasis namas Mildos gatvėje, sostinės Antakalnio mikrorajone.
– „Lietuvos individualių namų architektūra 2000-2006” – patrauklus, solidus leidinys. Ką dar apie jį galėtumėte pasakyti?
– Per jubiliejinę, penktąją, individualių namų architektūros parodą, vykusią šių metų gegužę, Lietuvos architektai visuomenei ir specialiai sudarytai vertinimo komisijai pristatė savo geriausius praėjusio penkmečio darbus. Vieni projektai jau įgyvendinti, kiti – pradėti ar baigiami įgyvendinti, treti – įdomūs, originalūs, tačiau niekada nevirs tikrais gyvenamosios paskirties pastatais.
152 puslapių katalogas „Lietuvos individualių namų architektūra 2000-2006” ne vien atspindi parodos rezultatus, pristato konkurso nugalėtojų darbus. Jo tikslas taip pat yra skleisti ir populiarinti progresyvias architektūrines idėjas, kurios galbūt netrukus taps visų mūsų gyvenimo dalimi.
– Šiame kataloge pristatyta daugiau darbų negu ankstesniame – net 120. Ar architektai aktyvūs?
– Taip, iš viso komisijai buvo pateikta net 150 projektų. Leidinys sudarytas iš penkių dalių. Skyriuje „Geriausia Lietuvos namo realizacija 2000-2006” pristatyti įdomiausi jau įgyvendinti projektai, pastatų nuotraukos, planai, autorių rekvizitai. Skyrelyje „Geriausia Lietuvos namo idėja 2000-2006” randame dabar įgyvendinamus projektus. Atskira katalogo dalis skirta pastaruoju metu sparčiai populiarėjantiems blokuotiems gyvenamiesiems namams. Leidinio skyriuje „ArchJaunius 2000-2006” publikuojami jaunų architektų – daugiausia Vilniaus dailės akademijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno dailės instituto studentų – darbai. Pristatytas ir „tautos namas” – projektas, kurį geriausiu pripažino internetu balsavę gyventojai. Paskutinėje leidinio dalyje išspausdinti ankstesnių metų konkursų nugalėtojų darbai. Todėl kataloge galime matyti Lietuvos privačių namų architektūros raidą per penkerius metus.
– Minėjote, kad ne visi leidinyje pristatyti projektai bus įgyvendinti. Kodėl?
„Geriausia Lietuvos namo idėja 2000-2006” buvo pripažintas jaunų kūrėjų projektas „Namas benamiui”. Šiuo atveju komisija apdovanojo ne originalų sprendimą, o socialinę idėją. Senais laikais architektūra buvo socialinės utopijos reiškinys. Pasitelkiant architektūrą bandyta spręsti socialines problemas. Šis projektas – tarsi buvusio architektūrinio utopizmo aidas. Jo įgyvendinimo tikimybė lygi nuliui – niekas nestatytų namo, kuriame gyvenamosios patalpos, virtuvė, tualetas, dušas būtų skirtinguose pastatuose. O čia būtent taip ir yra. Minėtos patalpos suprojektuotos skirtinguose blokuose, „sunertuose” ant šiluminio mazgo vamzdžio – kad būtų sutaupoma energijos.
Kolegų architektų pripažinimo sulaukė namo-inkilo projektas. Tarp dviejų aklinų sienų įrengta konstrukcija, primenanti gyvenamąjį namą. Irgi žavus, tačiau nelabai realus sumanymas.
– Penktas konkursas baigėsi, geriausių projektų katalogas išleistas. Ko palinkėtumėte architektams?
– Puikių idėjų architektams netrūksta, tačiau dažnas kol kas nelabai geba jas įgyvendinti iki galo. Nemažai įdomių darbų nepateko nei į parodą, nei į katalogą vien dėl to, kad architektai negalėjo pristatyti savo projekto iliustracijų. Kai baigiamos statybos, neretai durys užtrenkiamos prieš projekto kūrėjo nosį. Esama šeimininkų, kurie neleidžia fotografuoti ir publikuoti namo nuotraukų. Jei architektai iš anksto aptartų šį klausimą su užsakovais, kiek dar originalių projektų galėtume pamatyti. Ir ne tik mes – 5500 katalogo egzempliorių bus išplatinti Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje. To jiems ir palinkėsiu.