Dailininkai atsigręžė į Butrimonis

Apie 15 kilometrus nuo Alytaus esančiame Butrimonių miestelyje vyko projektas „BB ir kiti”, priminęs, kad čia gimė Bernardas Berensonas (1865-1959), pasaulinio garso meno istorikas ir teoretikas

Pirmasis pleneras, kuriame dalyvavo dailininkai iš Alytaus ir Vilniaus, įvyko piešti mėgstančios gydytojos Dainos Nemeikštienės namuose Butrimonyse, Vilniaus gatvėje. Jau po pirmojo renginio jo sumanytojas Kostas Poškus viliasi, kad šis projektas turėtų būti tęstinis, nes siekia priminti miestelį, atskleisti jo dvasią, gaivinti kultūros klodus. O Nemeikštienė, įkvėpta pirmo plenero patirties, planuoja, kad namas istorinėje Vilniaus gatvėje taps ne tik kūrybos erdve dailininkams. Čia ji ketina įkurti „Dainos galeriją”, tikisi, kad ši taps miestelio bendruomenės traukos centru.

Trikampio formos aikštė

Įdomi Butrimonių, kur šiuo metu gyvena per tūkstantį gyventojų, istorija. Butrimonių kaimas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1699 metais Trakų žemės teismo knygose. Nuo 1720-ųjų jau minimas Butrimonių miestelis, įsikūręs svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią sankryžoje.

Kelių sankirtoje atsiradusi aikštė tapo turgaus vieta. Butrimonių miestelio centrinė aikštė buvo žinoma jau XIV-XV amžiuje, o XVII amžiuje galutinai suformuota trikampė aikštė – vienintelė tokios formos Lietuvoje. Ši aikštė ir centrinė – Vilniaus – gatvė yra paskelbtos Lietuvos urbanistikos paminklu. Nemeikštienė džiaugiasi, kad būtent čia stovi jos namas, pro kurio langus puikiai matyti visa aikštė, galima stebėti jau šiandieninį Butrimonių gyvenimą.

Berensonas ir Lietuva

„Nors esame europinės kultūros dalis, praeityje dažnai nežinojome ar nusisukdavome nuo žmonių, kilusių iš mūsų krašto”, – sako projekto organizatorius, pasakodamas apie iškilų žmogų. Bernardas Berensonas (1865-1959) – pasaulinio garso menotyrininkas, garsus italų Renesanso specialistas, gimė Butrimonyse. Tiesa, čia jis vadinosi Bernardu Valvrojanskiu. Pavardę pakeitė jau Amerikoje, kur jo tėvai apsigyveno 1875 metais.

Pažadinę praeitį

Plenero sumanytojas Poška, kaip ir jo sūnus, taip pat dailininkas Vidas, įsitikinę, kad Butrimonių praeitis, kadaise čia gyvenę žmonės – lietuviai, žydai, totoriai – niekur neišnyko. Jie su savais gyvenimais, jausmais ir patirtimi tebėra šalia. Kūrėjai įamžino tuos žmonės savo darbuose, atgaivino kadaise judrų miestelio gyvenimą. Dailininkė iš Vilniaus Ina Budrytė, susižavėjusi išlikusiais prieškario miestelio mūrinukais, liejo akvareles, vilnietis Gustas Jagminas piešė užmarštimi užslenkančių žydų kapų akmenis, plenero dalyvius svetingai priglaudusi Nemeikštienė – spalvingas pievų ir darželių gėles.

Per plenerą sukurti darbai buvo pristatyti parodoje. Ji tapo miestelio bendruomenės kultūrinio gyvenimo įvykiu.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.