Fizinis apsiplovimas gali padėti apvalyti sąžinę

Panašu, kad kiekviename iš mūsų yra dalelė Ledi Makbet. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad metaforinis noras nuplauti savo nuodėmes – tai ne tik svaičiojimas, bet ir įgimtos psichologinės asociacijos tarp moralinio bei fizinio švarumo įrodymas.
Mokslininkai išsiaiškino, kad tyrimo dalyviai, kuriems teko sutelkti dėmesį į neetišką elgesį – melą, vagystę ar draugų išdavystę – vėliau dažnai užsiimdavo veikla, kuri rodė, kad jie jaučiasi ir fiziškai susitepę.
Tie tiriamieji, kuriems prieš prisimenant neetiško elgesio epizodus, buvo leidžiama nusiplauti rankas, jautėsi ir elgėsi taip, lyg jų sąžinė būtų švaresnė nei tų tiriamųjų, kurie rankų nesiplovė.
„Kai pajuntame, kad kėsinamasi į mūsų moralės normas, nes jaučiame gilų psichologinį poreikį apsivalyti”, – sakė tyrimui vadovavęs Toronto universiteto (Kanada) mokslininkas Chen-Bo Zhongas, vadovavęs tyrimui.
C.Zhongas su kolegomis, poreikį apsivalyti pavadinę „Makbeto efektu”, nusprendė atlikti eksperimentą atlikti po to, kai pastebėjo panašų elgesį šiuolaikinėje popkultūroje.
Atliktas eksperimentas nurodo ryšį tarp moralinio ir fizinio švarumo, tvirtina Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) psichologas Philipas Tetlockas, kuris prie tyrimo rengimo ir vykdymo neprisidėjo.
„Kai tenka susidurti su kuo nors neetišku, yra du būdai apsivalyti sąžinę – pasielgti etiškai arba apsivalyti fiziškai. Kalbame apie dalykus, kurie yra purvini, sutrūniję, sutepti. Daugelis žmonių pasakytų, kad tai tėra metaforos, bet šis tyrimas parodo, kad egzistuoja gilus pasąmoninis ryšys”, – sakė P.Tetlockas.