Praėjusių metų balandžio švietimo ministro įsakymas, pagal kurį įvairių laikotarpių aštuonmečių, devynmečių ir kitų mokyklų baigimo pažymėjimai prilyginti pagrindinio išsilavinimo pažymėjimui, palengvino mokymosi prieinamumą suaugusiesiems.
Uostamiesčio suaugusiųjų mokyklų vadovai teigia, kad tiesiai į vienuoliktą klasę po ilgos pertraukos atėję ne dešimtmetes pagrindines mokyklas baigę mokiniai patiria mokymosi sunkumų.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai atstovai tvirtina, jog sutrumpėjęs mokymosi laikas didelės įtakos mokymosi kokybei neturi.
Atotrūkis – problema
Uostamiesčio S. Šemerio suaugusiųjų mokyklos vadovė Daiva Križinauskaitė pabrėžė, kad mokykla privalo vadovautis ministro įsakymu, tačiau pastebėjo, jog nauja tvarka mokymosi kokybės prasme nėra logiška.
Anot jos, informacinė visuomenė per pastaruosius 10-15 metų gerokai pažengė į priekį. Ir nors baigusiųjų ne dešimtmetes pagrindines mokyklas dabar nebėra daug, vis atsiranda mokinių, kuriems išlyginamasis 10 klasės kursas būtų labai reikalingas.
„Ilgą laiką nesimokiusiems žmonėms gana sudėtinga iš karto pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą”, – aiškino D. Križinauskaitė.
Kita vertus, pasak pašnekovės, mokymosi rezultatai labiausiai priklauso nuo paties žmogaus.
„Vieni, į vienuoliktą klasę atėję iš aštuonmečių ar devynmečių mokyklų, kuo puikiausiai mokosi, o kitiems ir trejų metų nepakaktų”, – komentavo vadovė.
Nenaudinga mokiniui
Naujakiemio suaugusiųjų mokyklos vadovas Pranas Surblys įsitikinęs, kad nauja tvarka mokiniui nėra naudinga.
Anot jo, tai parodė praktika. Pernai ne dešimtmetes pagrindines mokyklas baigusių mokinių pageidavimu čia buvo įsteigta išlyginamoji klasė. Mokinių apklausa, anot vadovo, parodė, kad tokia klasė yra reikalinga.
Tuo metu tiesiai į 11 klasę atėję mokiniai, vadovo teigimu, patyrė mokymosi sunkumų. Jiems įsisavinti vidurinio ugdymo programą per dvejus metus yra per sunku ir retas kuris tai pajėgia.
„Norėtųsi, kad priimant sprendimus sąlygas diktuotų praktikai. Dėl šios tvarkos su suaugusiųjų mokyklų vadovais nebuvo tartasi”, – sakė direktorius.
Anot jo, nors buvo diskutuojama apie išlyginamąsias klases, jokio jų steigimą reglamentuojančio dokumento iki šiol nėra. O tokios klasės, direktoriaus įsitikinimu, turėtų būti įteisintos.
Kokybė – mokyklos reikalas
Pasak ŠMM Profesinio ir tęstinio mokymo departamento Tęstinio mokymo skyriaus vedėjo Ričardo Totoraičio, inicijavusi naują tvarką ministerija pirmiausia siekė palengvinti suaugusiųjų atėjimą į mokyklas.
Anot jo, įvairių laikotarpių pagrindinio mokslo pažymėjimai turėjo skirtingą statusą, o patys praktikai aiškino, kad norminė bazė riboja galimybę mokytis.
Paklaustas, ar sutrumpinus ne dešimtmetes pagrindines mokyklas baigusiųjų mokymosi laiką suaugusiųjų mokyklose, buvo pagalvota, kaip užtikrinti mokymo kokybę, R. Totoraitis tikino, kad nauja tvarka didelės įtakos pastarajai neturi.
„Mokinys, atėjęs į suaugusiųjų mokykla, siekia konkrečių rezultatų. O ar jis mokysis dvejus ar trejus metus – tik formos klausimas. Juk galima mokytis intensyviau arba ne taip intensyviai”, – aiškino ministerijos atstovas.
Be to, R. Totoraičio teigimu, mokymosi kokybės klausimas yra pačios mokyklos reikalas, t. y. priklauso nuo to, kaip ji sugeba organizuoti ugdymo procesą.